Naujausios
50 darbo metų
Naisių (Šiaulių raj.) medicinos punkto vedėja Julijona Birutė Liaudanskienė švenčia mediko darbo penkiasdešimtmetį. Jubiliejaus šventę organizavo, ją sveikino visas kaimas.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Sveikinta ir dėkota
Naisių medicinos punkto vedėjos — bendruomenės slaugytojos Julijonos Birutės Liaudanskienės penkiasdešimties metų darbo sukakties šventė surengta gyvenvietės kultūros centre.
Ją sveikino visas kaimas. Kultūros darbuotojai, mokykla, bendruomenė. Sveikino šeimos, Meškuičių seniūnija.
Sveikino ir dėkojo už tuos trisdešimt jos gyvenimo metų, prabėgusių dirbant Naisiuose.
Šiltų žodžių J. B. Liaudanskienei nestokojo kolegos.
Medikė Miglutė Gerdaitytė, kuri, pradėjusi dirbti Meškuičiuose, susipažino su Birute Liaudanskiene, džiaugėsi jos pareigingumu ir rūpestingumu. Pažymėjo, kad ji turi „taiklią ranką“ suleisti vaistus į veną pagyvenusiems žmonėms, o tai esą gana sunku. “O kiek šimtų kūdikėlių Birutė pakėlė pirmiau, negu jų giminaičiai, ant savo rankų, ir mokė jaunus tėvelius, kaip juos auginti“, -- sakė M. Gerdaitytė.
Jubiliatės artimieji pasakojo apie jos gyvenimo ir darbo kelią, pasakojimą iliustruodami nuotraukomis.
Darbas Šelvėnuose ir Liutkūnuose
J. B. Liaudanskienė, 1959-aisiais baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, pradėjo dirbti Šelvėnų medicinos punkte.
Dabar ji mena, kad tada medicinos mokykloje buvo suteikiama labai daug žinių apie ligas, jų gydymą. Į Šelvėnus ji atvykusi turėdami didelį teorijos žinių, bet menką praktinių įgūdžių bagažą.
Vietinio kolūkio pirmininkas parodė medicinos punktui skirtą kambarį ir pasakė „Įsirenk ir dirbk“. Šiame kambarėlyje tilpo kušetė, stalas, dvi kėdės, viena — medikei, kita — ligoniui, ir nedidelė spinta vaistams sudėti.
Pradėjo dirbti. Dirbo labai bijodama suklysti: ligoniui paskirdavo vaistus, o po kelių valandų jau bėgdavo pas jį įsitikinti, ar jam geriau, ar nepablogėjo sveikata.
Jaunoji medikė mėgdavo ligonius siųsti pas patyrusius gydytojus konsultuotis. Pasiūlydavo nuvykti pas garsėjusią daktarę Kėdainiuose. Birutei, nustačiusiai diagnozę, rūpėjo, ar ją patvirtins kėdainiškė. Tyrinėdavo iš Kėdainių parvežtus receptus. Ir šitaip mokėsi. Atėjo metas, kai šelvėniškiai ėmė sakyti: ko važiuoti į Kėdainius, jeigu gali sulaukti Liaudanskienės tokios pat pagalbos.
Labai daug kilometrų per kaimus reikėdavo nueiti, lankant ligonius. Yra tekę pas juos važiuoti ir motociklu — juo važiuodama nusidegino koją.
Kartą, net menkai temokėdama bei neturėdama teisės vairuoti, pas ligonį bandė nuskubėti sunkvežimiu. Mašina pakibo ant akmens. Milicininkas atvykęs bandė išsiaiškinti, kuris vairuotojas jai davė mašiną, bet Birutė apsimetė sergančia ir tvirtino nevažiavusi pas jokį ligonį.
Pakviesta į Naisius
Aštuonerius metus padirbėjusi Šelvėnuose, J. B. Liaudanskienė buvo paskirta į Liutkūnų medicinos punktą. Ir čia jį teko kurti nuo pat pradžių. Dirbant Liutkūnuose praslinko dvylika metų.
Kartą pas J. B. Liaudanskienę atvyko Naisiuose įsikūrusio kolūkio pirmininkas Česlovas Karbauskis ir pasiūlė keltis į Naisius.
Gydytojos M. Gerdaitytės žodžiais, buvo sunku. Į daugelį sodybų rudenį, pavasarį būdavo sunku nubristi. Reikėjo klampoti purvynus, žiemą — pusnynus.
Artimiausias gydytojas buvo už septynių — aštuonių kilometrų. Šiaulių greitoji kviečiama neskubėdavo važiuoti — išsiverskite patys. Reikėdavo pačiai ir diagnozuoti susirgimą, ir skirti gydymą, ir vaistais aprūpinti, lašines statyti... O kai kolūkio valdyba nusprendė padėti jaunoms šeimoms, gimus kūdikiui, ėmė žymiai gausėti jų, o felčerei — darbo.
J. B. Liaudanskienė sako, kad labai padėdavo kolūkio vadovas: vairuotojams buvę nurodyta vežti felčerę pas ligonį, kada tik to beprireiktų.
Dėmesiu pagalbos prireikusiam žmogui felčerė pelnė ne tik naisiškių pagarbą. Naisių medicinos punkto veiklą imta labai gerai vertinti rajone bei už jo ribų.
M. Gerdaitytė mena, kad rajono gydytojų konferencijose kritines pastabas vadovams visada išsakydavo Raudėnų ambulatorijos vedėjas Vladas Lankaitis ir J. B. Liaudanskienė. M. Gerdaitytė stebėjosi: „Iš kur mergaitei tiek drąsos?“
J. B. Liaudanskienė sako, kad Raudėnų ir Naisių medicinos punktai tada buvo pirmaujantys, todėl jų darbuotojai ir galėję daugiau išsakyti.
Atsisveikinimas
Už puikų darbą dar tarybiniais laikais J. B. Liaudanskienė ne kartą buvo pagerbta, apdovanota.
2005-aisiais ji išrinkta Naisių krašto garbės piliete.
Pasak J. B. Liaudanskienės, medicinos punkto darbo įvertinimas didele dalimi priklausydavo nuo to, kaip aptarnaujami vaikai, nuo jų mirtingumo. „Man dievas padėjo, man sekėsi. Galų gale, aš labai ir mylėjau vaikus“, — sako ji.
Patiko su vaikais bendrauti mokykloje. Jų pasitikėjimą medikė vadina didžiausiu savo darbo įvertinimu. Tarkime, neseniai keletas Naisių mokyklos moksleivių buvo atėję pas ją, kad išsakytų pačius slapčiausius savo išgyvenimus, apie kuriuos net jų mamos nežino.
Dabar atostogaujanti J. B. Liaudanskienė savo darbo jubiliejaus šventėje pranešė daugeliui netikėtą žinią. Jos atostogos baigsis spalio 7-ąją, bet į darbą ji nebegrįšianti — atėjęs metas ilsėtis. Bet, jeigu reikės, savo kolegei dirbti padės.
Daugybė žmonių medikei Julijonai Birutei Liaudanskienei dėkingi už suteiktą pagalbą, rūpestingumą.
KOLEGĖS: Naisių medicinos punkto vedėją Julijoną Birutę Liaudanskienę (kairėje) sveikina meškuitiškė gydytoja Miglutė Gerdaitytė.
NAMIŠKIAI: Julijonai Birutei Liaudanskienei šiltų padėkos žodžių nestokojo ir sūnūs, marčios, anūkai.
Autoriaus nuotr.
PACIENTAS: Šįkart Julijonos Birutės Liaudanskienės žinios ir patirtis pravertė mažyliui.
MEDIKĖ: Felčerė Julijona Birutė Liaudanskienė ką tik pradėjo dirbti Naisiuose.
J. B. Liaudanskienės albumo nuotr.
IŠNAŠA:
„Į daugelį sodybų rudenį, pavasarį būdavo sunku nubristi. Reikėjo klampoti purvynus, žiemą — pusnynus.“
