1863 metų sukilėlių šūkis Ukrainoje aktualus ir šiandien

1863 metų sukilėlių šūkis Ukrainoje aktualus ir šiandien

Ukrainoje, Lvovo istorijos muziejuje, atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“.
Diskutuota apie perkeltus asmenis į Ukrainą: iš Krymo, Donbaso, pafrontės zonų.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Gausus palikimas

Ši paroda – sudėtinė projekto „1863 m. sukilimas už laisvę: trys tautos, viena istorija, bendra atmintis“ dalis. Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, kultūros atašė Jurgis Giedrys, Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas, Lvovo istorijos muziejaus direktorius Bogdanas Čaikovskis, Lvovo lietuvių bendruomenės atstovai, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė ir Istorijos skyriaus vedėja Jovita Vilimaitienė.

Pasak V. Šiukščienės, projektu, kurį inicijavo VšĮ „Rytų Europos bendradarbiavimas“, siekiama parodyti 1863 metų sukilimą kaip bendrą Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą.

Renginyje pristatytos „Aušros“ ir Lvovo istorijos muziejų ekspozicijos, „Aušros“ muziejaus katalogas „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, katalogo elektroninė versija, dvi virtualios parodos.

„Aušros“ muziejaus paroda ir katalogas 2013 metais buvo parengti supjungus 21 Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos muziejų. Pasak V. Šiukščienės, į Lvovą nuspręsta vežti parodos skaitmeninės spaudos stendus.

„Lvovo muziejus yra be galo turtingas rinkinių, todėl sutarėme, kad originalūs eksponatai bus jų“, – sako V. Šiukščienė. Pasak muziejininkės, slopstant 1863 metų sukilimui, dalis sukilimo dalyvių, vengdami tragiško likimo, bėgo į Austrijos-Vengrijos imperiją, apsistojo Galicijoje, Lvove, kuris tuo metu priklausė Austrijai-Vengrijai. Lvove buvo įkurta ir sukilimo veteranų draugija.

Sukilėliai, sako V. Šiukščienė, nebėgo taip, kaip stovi: gabenosi mantą. Vėliau į Lvovą pasitraukusių sukilimo dalyvių daiktai pateko į privačias kolekcijas, Lvovo muziejus.

Lvovo istorijos muziejus, įkurtas prieš 120 metų, turi gausią eksponatų kolekciją: sukilėlių šaltųjų ir šaunamųjų ginklų, vėliavų, rūbų, daiktų, dokumentų, spaudų.

„Pavyzdžiui, pas mus tekstilės eksponatai gana reti: Kelmės krašto muziejus saugo Povilo Šimkevičiaus sukilėlių būrio vėliavą, Nacionalinis muziejus turi keletą sukilėlių būrių vėliavėlių. O Lvovo istorijos muziejuje galima rinktis, ką rodyti lankytojams, vėliavos labai geros būklės“, – teigia V. Šiukščienė.

Problema – perkeltieji asmenys

Prieš parodos atidarymą vyko diskusija-seminaras „Ukrainos perkeltieji asmenys: nuo integracijos iki stigmatizacijos“.

Pasak V. Šiukščienės, jei Europa sprendžia pabėgėlių klausimą, Ukraina – perkeltųjų asmenų, kurie į vakarinę dalį atvyko iš Krymo, Donbaso, visų pafrontės zonų, problemą. Tokių asmenų skaičiuojama per milijoną. Tai – įvairaus tikėjimo žmonės, pavyzdžiui, į Lvovą atsikėlė nemaža dalis Krymo totorių, jiems reikia statyti mečetes.

„Sukilimo dalyviai taip pat buvo traktuojami kaip savotiški pabėgėliai. Yra ryšys tarp šiandienos ir 150 metų senumo įvykių. Diskusijoje buvo akcentuojamas sukilėlių šūkis „Už mūsų ir jūsų laisvę!“. Ukrainoje jis yra aktualus ir dabar“, – sako V. Šiukščienė.

Ukrainiečiai lietuviams sakė, kad oficiali valdžia iki šios problemos dar nepriėjo, bet klausimus kelia visuomenė.

Grąžina lietuviškus ženklus

Renginio dalyviai aplankė Lyčiakovo kapinių memorialo Sausio sukilėlių kalnelį, padėjo vainiką, gėlių.

Lyčiakovo kapinės Lvove – vienos seniausių Ukrainoje, įkurtos XVI amžiuje, prieš du dešimtmečius paskelbtos istoriniu-memorialiniu draustiniu.

Aukščiausioje kapinių vietoje yra palaidoti 1863 metų sukilimo veteranai, įkurtas memorialas, vadinamas Sukilėlių kalneliu.

Jo centre stovi sukilėlių veterano draugijos vėliavininko S. Vizūno-Šidlauskio antkapinis paminklas: S. Vizūnas-Šidlauskis laiko išgelbėtą per sukilimą Vitebsko žemių kovos vėliavą. Vienoje vėliavos pusėje pavaizduoti Lenkijos karalystės erelis ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis, kitoje pusėje – Lietuvos globėjas šventas Kazimieras.

Šiame memoriale palaidotas dar vienas lietuvis, iš Birštono kilęs sukilimo dalyvis A. D. Bartoševičius. Jis po sukilimo gyveno Lvove, buvo žymiausias Galicijos leidėjas. Kapinėse palaidotas ir lenkų dailininkas Arturas Grotgeris (1837–1867), išgarsėjęs piešinių ciklais 1863 metų sukilimo tema „Lituania“ (1864–1866) ir „Polonia“ (1863).

„Daugelį dalykų, susijusių su sukilimu, uzurpuoja lenkai, tai matyti ir kapinėse. Neseniai monumentą atstatė, sutvarkė lenkų restauratoriai, ten dabar viskas labai lenkiška, ant kiekvieno stulpelio užrišta po lenkišką vėliavą. Atsvarai rišome lietuviškas juosteles, statėme vėliavėles – priminėme, kad sukilime dalyvavo ne tik lenkai“, – įspūdžiais dalijosi V. Šiukščienė.

Politiškas ir alus

Lvovas, pasak V. Šiukščienės, labai turtingas architektūros, tik pastatams reikia restauracijos. Nauja statyba, interjeras labai šiuolaikiški, europietiški.

Lietuviams vietiniai parodė alaus restoraną su bravoru, kuriame parduodamas alus su politiniu prieskoniu. Pavyzdžiui, tamsusis alus „Barakas Obama“. Etiketėje – JAV prezidento nuotrauka bei tekstas, kad Obama yra demokratijos garantas.

Ant šviesiojo alaus butelių – Angelos Merkel fotografija, o alaus pavadinimas – „Frau Ribbentrop“. Ant etiketės užrašytas perspėjimas, kad A. Merkel nesielgtų taip, kaip elgėsi J. von Ribentropas (J. von Ribentropas atidavė Lvovą Sovietų Sąjungai).

„Svarstėme, ar tai darome su politikų žinia, ar be. Bet ukrainiečių politika šiandien atsiskleidžia per tokius aspektus“, – sako V. Šiukščienė.

Pagrindiniame T. Ševčenkos bulvare nuo Maidano laikų palikta palapinė, ten galima aukoti, užeiti pasikalbėti.

Lietuviai Ukrainoje viešėjo po savivaldos rinkimų. Apie juos ukrainiečiai neatviravo. Į klausimą, kas dabar ukrainiečius labiausiai jaudina, pirmiausia atsakydavo, jog perkeltieji asmenys.

Daugiau informacijos pateikė ambasadorius. Vidutinė alga Ukrainoje siekia 150 eurų, pensija – 40–50 eurų. Maistas gerokai pigesnis nei Lietuvoje. Po eilinio energetinių išteklių pabrangimo nerimaujama, kad šalyje, kai gyventojai gaus pirmąsias sąskaitas už šilumą, vėl prasidės neramumai.

Bendros vakarienės metu Ukrainos atstovai pabrėžė, kad Lietuva yra vienintelė Ukrainos advokatė Europos Sąjungoje. „Jie tai labai vertina, kelia tostus ir už Lietuvą, ir už Dalią Grybauskaitę“, – sako V. Šiukščienė.

Audriaus POCEVIČIAUS nuotr.

VĖLIAVININKAS: Lyčiakovo kapinių Lvove Sukilėlių kalnelio centre stovi sukilėlių veterano draugijos vėliavininko S. Vizūno-Šidlauskio antkapinis paminklas: S. Vizūnas-Šidlauskis laiko išgelbėtą per sukilimą Vitebsko žemių kovos vėliavą.

DALYVIAI: Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė (kairėje) ir Istorijos skyriaus vedėja Jovita Vilimaitienė.

PARODA: Ukrainoje, Lvovo istorijos muziejuje, atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Iki šiol paroda eksponuota ir katalogas pristatytas Lietuvoje bei Baltarusijos Gardino istorijos ir archeologijos muziejuje.

Sukilėlių kalnelio vaizdas su lenkiškomis ir lietuviškomis juostelėmis.

EKSPONATAS: Lvovo istorijos muziejaus parodos eksponatai: skelbimas apie mišias už sukilimo vadą kunigą Antaną Mackevičių.