Naujausios
100 dienų kalėjimo — dėl teisingumo klaidos
Ketverių metų medžioklė po Europą, kalėjimai, ekstradicija — visa tai teko patirti Lietuvos piliečiui. Net ir tada, kai jis išpirko savo kaltę, Interpolas, Generalinė prokuratūra neišbraukė jo iš ieškomų pažeidėjų sąrašo. Paskutinįkart sulaikytas Slovėnijos pasienyje ir be kaltės uždarytas kalėjime lietuvis šaukėsi pagalbos redakcijai atsiųstame laiške.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Palikti Lietuvą
Artūras (pavardė redakcijai žinoma) jau pakeliui į Italiją. Užvakar jis aštuntą valandą ryto stovėjo prie bilietų kasos: „Noriu kuo greičiau palikti Lietuvą“, — neslėpė trisdešimt aštuonerių metų vyras, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, Sausio 13— osios įvykių dalyvis, nukentėjęs prie televizijos bokšto.
Antradienio pavakarę jis išėjo iš Šiaulių apylinkės prokuratūros laisvas ir sužinojęs, už ką ketverius metus buvo medžiotas. Tik nuoskaudos teisėsaugos mėsmalei už beveik 100 dienų, praleistų Europos šalių kalėjimuose, šeimos kančių jis negali pamiršti.
„Grįžęs į Italiją tikiuosi už patirtus košmarus pradėti bylą prieš teisingumą“, — atsisveikino Artūras, ketverius metus gyvenantis Italijoje, ten kuriantis savo namus, šeimą.
Laiškas iš Slovėnijos kalėjimo
Kovo 31-ąją redakcija gavo šešių puslapių laišką iš Novo Mesto (Slovėnija) kalėjimo.
„Nebežinau daugiau į ką kreiptis ir kas man galėtų kaip nors padėti, nes košmaras, į kurį pakliuvau jau tęsiasi 4 metus. 2004 metų rugsėjo 16 dieną išsinuomojau automobilį “Hyundai Lantra“ Šiauliuose, Artūro Melniko įmonėje “Automobilių dalių kraštas“ (dabar “Autospecas“). Su pažįstamais nutarėm nulėkti į Italiją (...) Po kelių dienų netoli Milano į mūsų automobilį dideliu greičiu įsirėžė motociklas “Harley Davidson“ (...) Motociklininkas nuskrido į griovį už 30 metrų, mes likom sveiki, tik automobilis sudaužytas. Kitos dienos rytą mes šiaip ne taip nudardėjom į pažeidėjo draudimo kompaniją, ekspertas nufotografavo automobilį žalos dydžiui nustatyti, o moterys, dirbančios draudime, mus nuramino, kad automobilio šeimininkas už šią žalą gaus apie 3— 4 tūkstančius eurų. Nuomos sutartyje mašina buvo įkainota 4000 litų. (...)
Kiek įmanoma apremontavę, apklijavę mašiną dardėjom Romos link, po kelių dienų pasiekėme Salerno miestą. Ten iš karto susiradom darbą ir gyvenamą plotą. Per 2004 metų Kalėdas susipažinau su ukrainiete mergina. Su draugais iš Lietuvos išsiskyrėme, visi išsilakstė kas kur ieškodami geresnio gyvenimo, po kurio laiko aš sužinojau, kad tą automobilį jie pardavė į metalo laužą. (...) Mano būsimoji žmona laukėsi, buvom laimingi. 2005 metų balandžio pabaigoje buvau grįžęs į Lietuvą aplankyti saviškių, po 11 dienų grįžau į Italiją.
Vieną rytą atsikėlęs į darbą apie 6 valandą išgirdau, kad beldžiasi į duris. Atidaręs išvydau keturis vyrus, jie man pateikė dokumentą, kuriame buvo rašoma, kad aš Europoje ieškomas kriminalinis nusikaltėlis, kad iš anksto suplanavęs užvaldžiau svetimą turtą ir pasislėpiau užsienyje ir kad už šį nusikaltimą Lietuva nori mane nubausti 3 metams kalėjimo. Mane uždarė į Salerno miesto kalėjimą...„ Besilaukianti Artūro žmona liko viena. Po 11 parų vyrą paleido. Jis tik vėliau iš savo advokato Italijoje sužinojo, kad automobilio nuomojotas negavo pinigų iš draudimo.
Savininkas kreipėsi į policiją
Laukti nebuvo kada, ėmėmės žurnalistinio tyrimo. Artūras Melnikas, automobilių nuomos ir autoserviso įmonės savininkas tikino, kad apie tai, jog su vos vienai parai išnuomotu automobiliu kompanija atsidūrė Italijoje, jis nieko nežinojęs. „Palaukiau keliolika dienų ir kreipiausi į Šiaulių policiją. O ką man daryti?“.
Įmonės savininkas sako tada nieko nežinojęs ir apie avariją. „Sudarant nuomos sutartį, kuri išdėstyta net trijuose puslapiuose, yra aiškiai nurodyta, ką reikia daryti kiekvienu konkrečiu atveju, kaip elgtis, kad nekiltų problemų“, — sakė A. Melnikas.
„Sutikite, neatsakingas žingsnis išvažiuoti su išsinuomotu vos vienai parai automobiliu į užsienį. Viskas prasidėjo nuo elementariausių civilinių santykių, o išsivystė iki baudžiamosios bylos. Tai gyvenimiška, pamokanti istorija“, — “Šiaulių kraštui“ situaciją komentavo šią bylą dabar tiriantis Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras Viktoras Roščenkovas.
Skolą atlygino
Po pirmojo suėmimo Italijoje, Artūro tėvai, gyvenantys Kėdainių rajone, skubiai atvyko į Šiaulius, atlygino visus automobilio savininko patirtus nuostolius.
„2006 metų rugpjūčio mėnesį pasirašėme taikos sutartį, sutvarkėme dokumentus, kad aš jokių pretenzijų dėl automobilio jų sūnui nebeturiu ir išsiskyrėme taikiai“, — pasakojo “Autospeco“ savininkas A. Melnikas.
Verslininkas dėl Artūro poelgio patyrė nuostolių: „Buhalterija buvo paskaičiavusi, kad nuo 2004 metų rugsėjo iki 2006 metų rugpjūčio, kai pasirašėme taikos sutartį už šio automobilio nuomą aš galėjau išieškoti 42 tūkstančius 750 litų. Tačiau susitaikėme ir šios sumos nebereikalavau. Tiesiog žmogiškai“.
A. Melnikas prisiminė, kad apie taikos sutartį ir tai, kad nebeturįs pretenzijų, pranešęs ir Šiaulių policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnui, atlikusiam tyrimą.
Tačiau Lietuvos teisėsaugininkai nepasijudino: nei įtarimajam, nei nukentėjusiajam nepaaiškino, kad taikos sutartimi tyrimas nesibaigė.
Medžioklė tęsėsi
Praėjus porai mėnesių po taikos sutarties pasirašymo 2006 metų vėlų rudenį Italijos policija vėl suima Artūrą. Dabar jis atsiduria Salerno kalėjime. Suimtas jis praleidžia net 70 parų. Italai neskubėjo teisėsaugos straigtų traiškomam žmogui paaiškinti, kodėl jis iš tiesų sulaikytas. Panašius atvejus teismai pripažįsta žmogaus teisių pažeidimu.
„Kol aš buvau kalėjime, mano žmona surado kitą advokatą, kuris bylą perdavė į Romos aukščiausiąjį kasacinį penkių teisėjų teismą. Romos teismas 2007 metų sausį mane išteisino. Mes su žmona buvom laimingi, kad šitas košmaras pagaliau baigėsi.(...)
Šių metų pavasarį mes nutarėme aplankyti žmonos artimuosius Ukrainoje ir ten sutikti Velykas. Kovo 7 dieną aš su žmona ir nė dviejų metukų neturinčiu sūneliu išvykome į kelionę, turėjome įveikti 3000 kilometrų. Pasiekėme Slovėniją. 2008 metų kovo 8 dieną, 20 minučių po vidurnakčio Slovėnijos pasieniečiai vėl mane sulaiko Lietuvos prašymu kaip Interpolo ieškomą Europoje kriminalinį nusikaltėlį, už tą patį automobilį, kurį buvau išsinuomojęs Šiauliuose ir jau beveik prieš dvejus metus nebeskolingas.
Mane areštuoja ir uždaro į kalėjimą Slovėnijoje. Šiuo metu beveik 20 parų esu sulaikytas. Labai maldauju, padėkite man kaip nors išbristi iš šito košmaro...„.
Artūras baigia laišką, rašytą Slovėnijos kalėjime kovo 24 dieną, nurodydamas artimųjų telefonus Lietuvoje ir Italijoje.
Toliau įvykiai klostosi žaibišku greičiu: kol laiškas pasiekia Lietuvą, lydimas dviejų policininkų Artūras parvežamas į Lietuvą, kovo 28 dieną uždaromas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kovo 29 dienos rytą Artūrui pakeičiama kardomoji priemonė suėmimas į lengvesnę — pasižadėjimą neišvykti, ji galiojo iki susitikimo su prokuroru.
„Kodėl mane tampo ir medžioja, jeigu skola padengta ir man verslininkas jokių pretenzijų nebeturi?“ — neslėpė nuoskaudos jau Šiauliuose klausė Artūras.
Pasak prokuroro V. Roščenkovo, po Artūro apklausos jis spręs, ar perduoti šią bylą teismui, ar ją nutraukti. „Tai reiškia, kad byla eina pabaigos link“, — sakė V. Roščenkovas.
Taikos sutartis bylos nenutraukė
„Prisipažinimas, kad suklydai, atsiskaitymas su nukentėjusiuoju, taikos sutartis — tik labai stipri lengvinanti aplinkybė, tik civilinis niuansas, tačiau ši byla virto baudžiamuoju tyrimu. Bylos tyrimas neužbaigtas, kol neapklaustas pats įtariamasis ir prokuroras nepriėmė sprendimo, ar bylą perduoti teismui, ar ją nutraukti“, — paaiškino prokuroras V. Roščenkovas.
Dėl Artūro buvo užsukta galinga tarptautinė teisėsaugos mašina: Lietuvos generalinė prokuratūra, Interpolas, Italijos teismai, Europos Sąjungos šalių pasienio kontrolė.
„Žmogus gyvenimiškai suprato šią situaciją — atsiskaitė ir viskas, bet teisine prasme ši byla nebaigta. Jis pasakojo, kad vyko teismai Italijoje ir jis buvo visiškai išteisintas. Tačiau jis nesuprato, kad Italijoje teismas vyko ne dėl bylos nutraukimo, o dėl išdavimo Lietuvai pagal Generalinės prokuratūros išduotą orderį. Šiuo atveju žmogus nesuprato teisinės kalbos, kas vyksta, ir tai dar labiau pagilino jo tragediją“, — remdamasis žmogiškumo faktoriumi sakė prokuroras V. Roščenkovas.
Teisėsaugos klaida
Artūras vis akcentavo, kodėl tiek ilgai patiriant kančias ir pažeminimą, jam niekas nepasakė esminio dalyko: grįžk į Lietuvą, tavo byla nebaigta.
„Reikėjo vos kelių žodžių, kurių man niekas nepasakė, kaip turiu elgtis po to, kai žala jau atlyginta ir man pretenzijų verslininkas nebeturi. Kam reikėjo šio tarptautinio skandalo, pažeminimo? Juk aš nesislapsčiau ir jaučiausi išpirkęs kaltę.“
Ieškojome atsakymo. Pavardės pageidavęs neskelbti prokuroras, sužinojęs apie šią istoriją, atsakė aiškiai: „Teisininkų duona — žmogui išaiškinti visus teisinius niuansus, patarti. Tačiau to neįvyko ir tai teisėsaugos klaida. Eilinis žmogus teisinių žinių neturi ir negali pats susiorientuoti teisinėje informacijoje. Net ir teisininkai kiekvienoje konkrečioje byloje turi N variantų, kaip galima pasielgti“.
Teisingumas itališkai
Ikiteisminio tyrimo prokuroras V. Roščenkovas šią istoriją linkęs laikyti labai pamokančia ir gyvenimiška, juo labiau, kai turi reikalų ne su gimtosios šalies, kurios kalbą puikiai moki, teisėsauga.
Pasak prokuroro, nors Italijoje galioja Europos Sąjungos teisė, bet ji interpretuojama itališkai.
„Sunku suvokti, kam italai beveik tris mėnesius laikė Artūrą kalėjime ir dar tokiu atveju, kai žmogus sėdi ir nelabai supranta už ką, nes žino esąs nebeskolingas. Italai, ispanai laikomi temperamentingais žmonėmis, bet kalbant apie jų teisinę sistemą — neduok Dieve. Tokių lėtapėdiškų sprendimų retoje Europos šalyje pasitaiko, todėl mūsų žmonėms reikėtų tai žinoti ir labai gerai pagalvoti, kad neprisidirbtų ir nereikėtų su jų teisėsauga turėti reikalų“, — patarė prokuroras V. Roščenkovas.
Baimė
Kai ketverių metų istorija per kelias dienas buvo baigta ir straipsnis buvo parengtas, Artūras ir jo artimieji Lietuvoje išsigando: „Neduok Dieve, vėl kas nors nepatiks lietuviškam teisingumui ir vėl ims tampyti, nebenoriu, pavargau...“ Sutiko skelbti istoriją, nenurodant jo pavardės.
CITATA: Teisininkų duona — žmogui išaiškinti visus teisinius niuansus, patarti. Tačiau to neįvyko ir tai teisėsaugos klaida.
ATSAKOMYBĖ: Išsinuomoję automobilį iš Šiaulių įmonės vienai parai lietuvis išvažiavo į Italiją ir ten patyrė avariją.
IZOLIATORIUS: Parvežtas į Lietuvą, Atrūras kovo 28 — 29 dienomis buvo uždarytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GROTOS: Italijoje, Salerno miesto kalėjime, net ir grąžinęs skolą lietuvis praleido 70 parų.
Redakcijos archyvo nuotr.
