Ar vė­žiams Si­dab­ros upė­je atė­jo ga­las?..

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.
Si­dab­ros upė­je ša­li­na­ma aug­me­ni­ja, re­mon­tuo­ja­mos dre­na­žo žio­tys, ta­čiau tei­gia­ma, kad upės va­ga nė­ra gi­li­na­ma.
Gam­to­sau­gai nea­be­jin­gi Jo­niš­kio gy­ven­to­jai su­si­rū­pi­no tvar­ko­ma Si­dab­ros upe: bea­to­dai­riš­kai pjau­na­mi, va­lo­mi krū­mai, me­de­liai, eks­ka­va­to­riu­mi iš­raus­ti ur­vai, ku­riuo­se, jų tei­gi­mu, gy­ve­na vė­žiai. Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai „Šiau­lių kraš­tą“ in­for­ma­vo, kad ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai pa­gal gau­tą sig­na­lą at­li­ko ne­pla­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą ir pa­žei­di­mų ne­nus­ta­tė, vė­žių ur­vų taip pat ne­ras­ta, tad nė­ra konk­re­čių fak­tų, kad jie ten gy­ven­tų. Tuo tar­pu, skai­ty­to­jas re­dak­ci­jai pa­tei­kė nuo­trau­ką, ku­rio­je – dar praė­ju­sių me­tų va­sa­rą Si­dab­ros upė­je jo pa­ties su­gau­tas vė­žys.

Su­ne­ri­mo dėl bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės

Į re­dak­ci­ją krei­pę­si gam­tos my­lė­to­jai pik­ti­no­si, kaip ga­li­ma at­lik­ti upės tvar­ky­mo dar­bus ne­pa­lau­kus, kol iš­nerš pla­čiaž­nyp­liai vė­žiai? Juk jie nyks­tan­tys Lie­tu­vo­je, vė­žių gau­dy­mo lai­kas, kie­kis ap­ri­bo­ti įsta­ty­mais. Tei­gia­ma, kad vė­žių upe­ly­je yra. Ak­ty­vus jo­niš­kie­tis Vi­ta­li­jus Ker­šis pa­tei­kė tai iliust­ruo­jan­čią nuo­trau­ką. Vė­žį jis pa­sa­ko­jo su­ga­vęs praė­ju­sių me­tų va­sa­rą upė­je ties ba­sei­nu. Ka­dan­gi pla­čiaž­nyp­liai vė­žiai yra mū­sų gam­tos tur­tas, žmo­gus jį pa­lei­do to­liau gy­ven­ti, o su bi­čiu­liais tą­kart vė­žiau­ti in­va­zi­nės veis­lės at­sto­vų iš­vy­ko į Skaist­gi­rį.

Gam­tos sau­go­to­jai laiš­ke re­dak­ci­jai nerimauja, kad nai­ki­nant krū­mus Si­dab­ros upės šlai­tuo­se nyks­ta bio­lo­gi­nė įvai­ro­vė, na­mų ne­ten­ka ten pa­pras­tai įsi­ku­rian­tys paukš­te­liai, tarp jų – spar­čiai re­tė­jan­čios ku­rap­kos. En­tu­zias­tai tei­gia, kad krū­mai su­lai­ko upe­lio šlai­tus nuo dir­vo­že­mio pus­ty­mo, tad ir dėl to ver­ta da­lį jų pa­lik­ti, o ne ply­nai iš­pjau­ti. Be to, at­lie­kant tvar­ky­mo dar­bus dar la­biau iš­gi­lin­ta upe­lio va­ga, nors kai ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se ei­na­ma prie­šin­ga kryp­ti­mi, pa­lie­kant na­tū­ra­lią tėk­mę ir rel­je­fą.

Dar­bai at­lie­ka­mi ne­sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je

Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to at­sto­vė spau­dai Ie­va Krikš­to­pai­ty­tė in­for­ma­vo, kad ga­vus re­dak­ci­jos už­klau­si­mą Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos (AAD) Šiau­lių val­dy­bos Pak­ruo­jo ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai at­li­ko ne­pla­ni­nį Si­dab­ros upe­lio tvar­ky­mo dar­bų pa­tik­ri­ni­mą.

Nus­ta­ty­ta, kad dar­bai at­lie­ka­mi pa­gal Jo­niš­kio ra­jo­no Sat­kū­nų, Dau­no­riš­kės ir Kal­vių ka­dast­ro vie­to­vių grio­vių ir jų sta­ti­nių re­mon­to bei prie­žiū­ros tech­ni­nį dar­bo pro­jek­tą, ku­ris pa­tvir­tin­tas 2018 me­tų spa­lį ir fi­nan­suo­ja­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. Pa­gal jį iš vi­so nu­ma­ty­ta su­re­mon­tuo­ti 12,288 ki­lo­met­ro grio­vių, iš jų Si­dab­ros upės – 2,05 ki­lo­met­ro ruo­že, ku­ris nė­ra sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Upė­je ša­li­na­ma aug­me­ni­ja šlai­tuo­se, žo­lės, re­mon­tuo­ja­mos dre­na­žo žio­tys, ta­čiau upės va­ga nė­ra gi­li­na­ma, tai ne­nu­ma­ty­ta ir pro­jek­te.

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai vė­žių ne­ra­do

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų duo­me­ni­mis, vie­nas gluos­nis pa­te­ko į 15 met­rų zo­ną nuo me­lio­ra­ci­jos sta­ti­nių (sau­sin­tu­vo) aši­nės li­ni­jos, to­dėl yra ne­sau­go­ti­nas, o ki­tas gluos­nis – su­pu­vęs, to­dėl jį taip pat bu­vo ga­li­ma nu­pjau­ti. Ki­ti nu­kirs­ti me­džiai – uo­sia­la­piai kle­vai – nė­ra sau­go­ti­ni. Iš vi­so Si­dab­ros upė­je pa­ša­lin­ta apie 640 ku­bi­nų met­rų krū­mų.

Pak­ruo­jo ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tei­gia ne­tu­rin­tys duo­me­nų, kad va­ly­to­je Si­dab­ros upe­lio da­ly­je gy­ven­tų pla­čiaž­nyp­liai vė­žiai, per at­lik­tą pa­tik­ri­ni­mą jų ur­vų ne­ras­ta.

Pa­sak Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jo Si­gi­to Le­lio­nio, Si­dab­ros upė me­lio­ra­ci­jos tiks­lais yra su­re­gu­liuo­ta, tad aug­me­ni­ja jos šlai­tuo­se da­ro nei­gia­mą po­vei­kį me­lio­ra­ci­jos sis­te­moms. Dėl šių prie­žas­čių Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė vyk­do me­lio­ra­ci­nių sis­te­mų tvar­ky­mo dar­bus. Taip pat jis nu­ro­dė, kad Jo­niš­kio ra­jo­ne ne­fik­suo­ja­ma dir­vo­že­mio ero­zi­jos pro­ce­sų, tad ne­tu­rė­tų bū­ti jo pus­ty­mo, apie ku­rį mi­ni gam­tos sau­go­to­jai.

AAD at­sto­vė pri­me­na, kad, pa­gal Ap­lin­kos mi­nist­ro įsa­ky­mu pa­tvir­tin­tą pa­vir­ši­nių van­dens tel­ki­nių tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mų ap­ra­šą, at­lie­kant me­lio­ra­ci­jos reik­mėms su­re­gu­liuo­tų upių ar jų ruo­žų tvar­ky­mo dar­bus, nė­ra nu­ma­ty­ta ter­mi­nų, ka­da bū­tų drau­džia­ma juos vyk­dy­ti.

Gy­ven­to­jai į to­kią ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ir sa­vi­val­dy­bės po­zi­ci­ją rea­guo­ja klaus­da­mi, ar var­dan me­lio­ra­ci­jos paau­ko­si­me da­lį gam­tos įvai­ro­vės?..

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.