Naujausios
Šiauliuose skambėjo pasaulinė premjera
Buvęs šiaulietis, dabar gyvenatis Londone, pianistas Rimantas Vingras, kartu su smuikininke Eleonora Vilkinson antradienio vakarą koncertavo perpildytoje Chaimo Frenkelio vilos koncertų salėje. Muzikantai atliko pasaulinę premjerą — specialiai Šiaulių koncertui kompozitoriaus Geoffrey Hansow sukurtą „Capriec“.
Svajūnas SABALIAUSKAS
— Šiauliuose nuskambėjo pasaulinė premjera. Kodėl šiam kūriniui pirmą kartą skambėti pasirinkote Šiaulius, koncertiniame cikle „Sugrįžimai“?
— Kūrinys parašytas specialiai man ir Elenorai. Norėjome savo programoje turėti aktyvaus, dirbančio ir gyvo kompozitoriaus kūrinio. Norime, kad žmonės išgirstų, kas yra dabar rašoma, kokios muzikos tendencijos. Kūrinys turi būti parašytas prieš vienerius ar dvejus metus. Lygiai taip pat yra šiuolaikinėje dramaturgijoje, po kurio laiko atsisijoja: kas tampa klasika, kas ne.
Aš, Elenor ir Geoffrey Hansow gyvename viename nedideliame Londono rajone. Geoffrey pakvietė mane groti jo organizuotame festivalyje, taip ir susipažinome.
Žinojome, kad važiuosime į Šiaulius, tad nusprendėme, kad čia „Capriec“ oficialiai skambės pirmąjį kartą pasaulyje.
— Ką tik koncertavote Omachoje (JAV). Grįždamas iš Amerikos į Jungtinę Karalystę, stabtelėjote gimtuosiuose Šiauliuose: ar pastebėjote, jog miestas keičiasi?
— Norėčiau, kad Šiauliai greičiau keistųsi. Reikia kardinalesnių pasikeitimų. Nebūkite, tarkim, Amerikos miesto viename ar kitame kvartale kelerius metus, tai jo nebepažinsite. Griaunami pastatai, statomi nauji: daug didesnis judėjimas. Šiauliuose tik šis tas keičiasi.
Šiauliuose būsiu tik dvi dienas, tad daug ko nespėsiu nuveikti. Yra toks posakis: iš anekdotų juokiasi jaunimas, senimas juokiasi iš prisiminimų. Aš slenku į prisiminimų pusę. Aš tampu tarsi vaiduokliu. Tolstu nuo Šiaulių. Susitinki su bičiuliais, kalbiesi, bet jauti, jog neberiša bendri interesai, lieka tik prisiminimai.
Poetė Liūnė Sutema pasakė: „Ko man važiuoti į gimtuosius Mažeikius, juk vieną kartą aš iš jų išvažiavau“. Sugrįžti, reiškia pradėti viską iš naujo.
— Ar galėtumėte kada nors sugrįžti gyventi į Lietuvą?
— Sunku atsakyti. Lietuvoje nėra Londono, Maskvos ar Niujorko. Ten — didelis kultūrinis gyvenimas. Neseniai su žmona žiūrėjome baletą, kuriame panaudotos įvairios projekcijos. To Lietuvoje dar nėra.
Gyvenant svetimoje šalyje nesijauti savu. Nors gyvenu ne Lietuvoje jau dešimtmetis, bet kartais prabundi ir pagalvoji: kur aš! Atrodo, kad esi ne savo vietoje. Užsienyje niekada netapsi savu. Kai išvažiuoji, tampi tarsi paukštis. Nebenusileidi nei Lietuvoje, nei svečioje šalyje.
Norėtųsi dirbti Lietuvoje ir mokyti mokinius, ką darau Londone. Norėčiau pasakyti: štai šie lietuviai — mano mokiniai. Bet tegaliu sakyti, gal tai įvyks ateityje?
Apie Rimantą Vingrą
R. Vingras gimė 1970 metais Šiauliuose. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Cincinačio (JAV) universitete įgijo daktaro laipsnį.
Dirbo Šiaulių universiteto Muzikos katedros, vėliau Cincinačio universiteto Muzikos konservatorijos dėstytoju. Vedė meistriškumo kursus Omahos (JAV) universiteto Muzikos skyriaus studentams.
Gyvendamas Jungtinėse Valstijose R. Vingras aktyviai dalyvavo Cincinačio bei Čikagos lietuvių bendruomenių kultūrinėje bei švietėjiškoje veikloje. Nuo 2005 metų rudens gyvena Londone.
Pianistas koncertavo Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje bei JAV. Dažnai koncertuoja kaip akompaniatorius ir kamerinės muzikos atlikėjas.
IŠNAŠA: „Yra toks posakis: iš anekdotų juokiasi jaunimas, senimas juokiasi iš prisiminimų.
KONCERTAS: Rimantas Vingras skrisdamas iš Amerikos į Jungtinę Karalystę Šiauliuose surengė koncertą.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.