Naujausios
Klasikinė muzika pralaimi beisbolui
Omahos (JAV) universiteto profesorius, dirigentas Matthew Chovine Harden šeštadienį Šiaulių katedroje dirigavo „Polifonijai“. Koncerto išvakarėse svečias buvo nustebintas pavasario žalumos.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Tarsi namuose
— Lietuvoje esate jau kelios dienos, koks jums pasirodė mūsų kraštas?
— Nepagražindamas ir nemeluodamas pasakysiu: man labai patinka Lietuva. Žmonės — draugiški. Nustebino gamtovaizdžiai, ypač — pavasarinė gamtos žaluma. Tik laiko skirtumas tarp Amerikos ir Lietuvos, neleidžia visko gerai pamatyti, nes trūksta miego.
Šiauliuose pasijutau tarsi namuose. Žavi naujos statybos, pasivaikščiojimas pėsčiųjų bulvaru. Gyvenu universitetiniame miestelyje, mėgstu vaikščioti rytais po jį. Šiaulių universiteto pastatai — centre, tad tas vaikščiojimas primena namus.
Esu laimingas, kad „Polifonijos“ vadovas mane pakvietė į Šiaulių universiteto jubiliejinius renginius ir turėsiu garbės diriguoti šiam chorui.
— Lietuva yra vadinama Dainų šalimi — turime nemažai mėgėjų ir profesionalų chorų. Ar Amerikoje domimasi choriniu dainavimu?
— Amerikoje daug chorų, bet labai mažai — profesionalių. Aš vadovauju kameriniam ir dideliam chorui, kurie turi labai platų repertuarą. Amerikoje priimta, kad chorai atlieka viso pasaulio — ypač Europos kompozitorių — muziką, nesikoncentruoja ties vienu stiliumi.
Gal ir keistai skambės, bet visoje Amerikoje yra tik du profesionalūs chorai, bei 22 profesionalūs orkestrai. Jų atliekami kūriniai būna be priekaištų.
Kiti chorai yra aukšto lygio, gali konkuruoti ir lenkti ne vieną Europos profesionalųjį kolektyvą. Manau, kad nė vienas saviveiklinis Lietuvos choras neprilygs daugeliui Amerikos saviveiklinių chorų.
Amerikoje chorams labai aukštai pakelta kartelė. Jei vieną dieną choristams išdalijamos natos, tai kitą dieną jie atmintinai atsiskaito koncertmeisteriui kvartetais.
„Polifonijos“ choras, lyginant su mano vadovaujamais chorais, geriau dera, jaunatviškesniu garsu dainuoja. Tikiuosi, kad viso to ir savo chorą išmokysiu. Dar vienas skirtumas — mano chore kol kas dainuoja neprofesionalai studentai, jie dar tik taps profesionalais.
Paprasčiau — sportuoti ir tinginiauti
— Ar Amerikos studentai mėgsta susirinkti ir padainuoti?
— Jei vaikystėje mokėsi muzikos, tai gal ir susirenka, bet ir tai su didelėmis išlygomis. Amerikoje daugiausia vaikų muzikos mokosi iš radijo.
Amerikoje daug ką lemia pinigai. Tėvams brangu leisti vaikams mokytis muzikos.
— Tarkim, yra šimtas vaikų, kiek jų yra susipažinę su muzikos pagrindais?
— Ne daugiau dvidešimties. Kitiems daug paprasčiau žaisti beisbolą, amerikietišką futbolą, futbolą. Dar paprasčiau, ir dar daugiau vaikų žiūri televizorių ar žaidžia kompiuterinius žaidimus.
Mūsų universitete yra apie 15 tūkstančių studentų, iš kurių tik 260 mokosi Muzikos ir menų fakultete.
— Lietuvoje verkšlenama, kad mažai profesionaliosios muzikos koncertų rodo nacionalinė televiziją, ar groja radijas?
— Taip pat yra ir Amerikoje. Kai aš buvau vaikas, per televiziją rodydavo Niujorko filharmonijos koncertus, daug transliuota chorų pasirodymų, klasikinės muzikos. Man augant, mažėjo transliacijų. Dabar — labai retai rodomi tokie koncertai. Tik visuomeninė televizija vis dar rodo klasikinės, simfoninės muzikos koncertus.
Klasikinės muzikos fragmentų nebeliko ir animaciniuose filmuose. Jei anksčiau užkadryje skambėdavo klasikos kūriniai, tai dabartiniuose „robotiniuose“ filmukuose — roko, popso muzika. Tad vaikai pripranta ir galvoja, kad tik tokia muzika yra jų gyvenime.
PANAŠUMAS: Dirigentas Matthew Chovine Harden sako, kad Šiaulių gyvenimo ritmas jam primena Omahą.
MUZIKAS: Matthew Chovine Harden didžiuojasi galėdamas repetuoti su Šiaulių „Polifonija“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠNAŠA: „Amerikoje daugiausia vaikų muzikos mokosi iš radijo. Radijas — idealiausias Amerikos muzikos mokytojas.