Naujausios
„Akacijų alėjoje“ pražys ir šiaulietė
Šeštadienį į Kulautuvą (Kauno rajoną) dainuojamosios poezijos gerbėjus dvyliktą kartą kvies bardų festivalis „Akacijų alėja“. Tarp jo dalyvių – muzikantas ir atlikėjas, festivalio prodiuseris Virgis Stakėnas ir „Akacijų alėjos“ naujokė Šiaulių J. Janonio gimnazijos moksleivė Gintarė Juknaitė.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Kilusi iš muzikalios šeimos
Pradinėse klasėse eilėraščius pradėjusi kurti 17-metė Gintarė šiemet tapo respublikinio moksleivių dainuojamosios poezijos festivalio–konkurso „Mūsų dienos – kaip šventė“ laureate. Pelnė apdovanojimą ir įdomiausiam jaunajam atlikėjui skirtoje nominacijoje „Akacijų žiedas“.
Dabar Gintarė juokauja gyvenime neturėjusi galimybės pasirinkti kitokį kelią nei muzikinis. „Manęs besilaukdama mama, likus porai savaičių iki gimdymo, dar atsistojusi grojo akordeonu. O juk jau turėjo didžiausią pilvą, gimiau tikra milžinė – 61 centimetro, beveik 4 kilogramų“, – kvatoja smulkutė mergina.
Ji kilusi iš muzikalios šeimos: mama iki šiol mėgėjiškai groja akordeonu, tėtis esant progai mielai padainuoja ir gali pasigirti gera klausa, vyresnėlė sesuo Gaivilė muzikos mokykloje baigė smuiko mokslus. Netrukus prie muzikuojančių šeimos narių turėtų prisijungti ir brolis, septynmetis Juozapas. Šeimos taryba su juo tebesvarsto, kurią muzikinių mokslų kryptį pasirinkti.
Muzika liks
Pradėti kurti eilėraščius Gintarę paskatino pradinių klasių mokytoja. Neseniai tvarkydama spintą, aptiko visą šūsnį tada parašytų eilėraščių. „Tokie „nekalti“ – apie paukštelius, gamtą“, – juokiasi. Pirmą dainą „Geriausia draugė“ Gintarė parašė būdama penktoke, tačiau be geriausios draugės ir dar kelių jai svarbių žmonių šios dainos niekas negirdėjo. Bijodama, kad jos kūryba pasirodys pernelyg banali, ją moksleivė kuriam laikui apleido, bet prieš metus kitus vėl prisiminė. Gimė daina „Pavasario šešėliai“ ir kurti mergina nebenustojo.
Muzikos mokykloje šiaulietė baigė pianino klasę, tačiau savo kūrybos dainoms pritaria grodama gitara. Ją įvaldė pati vos per porą savaičių, padėjo muzikos mokykloje pradėti smuiko mokslai, vėliau pakeisti grojimo pianinu pamokomis.
„Mamai, pradinių klasių mokytojai, mokiniai padovanojo gitarą. Ją pamačiusi paprašiau, kad mama nupirktų gitaros pradžiamokslį“, – prisimena Gintarė.
Netolimoje ateityje mergina norėtų tobulinti grojimo gitara įgūdžius, mokytis improvizuoti pianinu. „Sunkiausias klausimas vienuoliktokui – ką studijuosi?“, – tikina Gintarė. Pačiai, jos žodžiais, kol kas į galvą ateina tik „neperspektyvios“ specialybės. „Muzika vienaip ar kitaip liks mano gyvenime“, – neabejoja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BARDĖ: Galimybę pasirodyti festivalyje „Akacijų alėja“ Gintarė Juknaitė vadina likimo dovana: „Pernai buvau tarp žiūrovų. Stebėdama atlikėjus scenoje, pagalvojau: „Kad man taip po kokių 10 metų į šią sceną užlipus...“ Nepraėjo nė dveji, netrukus užlipsiu. Dabar gyvenu tarsi sapnuodama“.