Naujausios
Gyvybė svarbiau nei viršūnė
Du šiauliečiai — alpinistas Saulius Vilius ir keliautojas Vladas Kalvelis neseniai grįžo iš beveik du mėnesius trukusios ekspedicijos Nepale, Himalajuose. Devynių lietuvių komanda bandė įkopti į 8167 metrų aukščio Daulagirio viršūnę.
Agnė DAUDORAVIČIŪTĖ
redakcija@skrastas.lt
Kalną teko keisti triskart
Apie ekspediciją pasakojo Saulius Vilius, kuris vadovavo septynių vyrų ir dviejų moterų grupei. Jie planavo ekspediciją Himalajuose į Čo Oju kalną, tačiau neplanuotų pasikeitimų neišvengta.
„Triskart kalną keitėme, nes nei į Čo Oju, nei į Sisia Pangma nebuvo galima gauti leidimų iš Kinijos alpinizmo asociacijos. Dėl neramumų Tibete ir kitų priežasčių, kol baigsis olimpiada, leidimai vykti į Tibetą nei alpinistams, nei keliautojams nebuvo išduodami. Kinai išsireikalavo iš Nepalo valdžios neleisti niekam kopti į Everestą aukščiau trečios stovyklos kol jų alpinistai neįkops į Everestą ir neužneš olimpinės ugnies“, — sakė alpinistas Saulius Vilius.
Kopti į vieną aukščiausių pasaulio viršūnių — Daulagirį — nuspręsta Dainiaus Makausko atminimui pagerbti. Šis legendinis Lietuvos alpinistas 1990 metais buvo pirmasis lietuvis, įkopęs į Daulagirį. Deja, iš jo nebegrįžo.
Nesklandumai
Lietuvių ekspedicija šiek tiek vėlavo. Laikas, kuris iš anksto buvo suplanuotas ekspedicijai Tibete, tiko kopti į Čo Oju ar Sisia Pangma viršūnes, o Daulagiriui tai buvo vėloka.Dar būdami Lietuvoje alpinistai nieko nebegalėjo pakeisti — atostogos, bilietai jau buvo suplanuoti.
S.Vilius pasakojo, kad tik atvykus į bazinę stovyklą kurį laiką oras buvo palankus kopimui. To įrodymas buvo keliolika sėkmingai į Daulagirio viršūnę įkopusių alpinistų. Kopimui į patį viršų lietuvių ekspedicija buvo pasiruošusi tik tada, kai liko vieni. Vieniems minti pėdas, įrenginėti aukštumines stovyklas, iš po storo sniego šlaito atkasinėti virves tokiuose aukščiuose — daugiau nei sunku.
„Blogas oras, gilaus sniego šlaitai ir lavinų pavojus. Šioje ekspedicijoje mus lydėjo kaip niekad daug negandų“, — išgyvenimais dalijosi S. Vilius.
Gelbėjimo darbai
Daug jėgų ir laiko kopiant į Daulagirio viršūnę lietuviai sugaišo atlikdami netikėtus gelbėjimo darbus. Ernestas Marksaitis ir Egidijus Mockus sugebėjo šoko ištiktam argentiniečių alpinistui numesti virvę ir įtikinti jį pakilti ant saugios keteros. Pastarasis buvo priėjęs stačią sniego šlaitą, kuriuo toliau leisdamasis būtų nukritęs.
„Neturiu jokio ryšio su Argentinos alpinistu, kuriam padėjo lietuviai. Bet manau jo sveikatai tikrai negresia joks pavojus. Esu įsitikinęs, kad jis išvengė amputacijų. Toliau gyventi jam turėtų būti labai sunku — juk to kopimo metu jis neteko savo draugo. Jo partneris išėjo į viršūnę ir jau niekad negrįžo. Tai buvo elementarios klaidos — aukštyn tas alpinistas kopė vienas ir nepalankiu oru“, — pasakojo S. Vilius.
Ekspedicijos metu blogai pasijuto ir vienas lietuvių komandos narys — Arūnas Matukas. „Blogiausia, kad jis neigė jog jaučiasi blogai. Turėtas deguonis nepadėjo. Kolegą skubiai nuleidome žemyn, tačiau jam nepagerėjo. Kitą rytą jo sveikata stipriai pašlijo. Mums pasisekė, kad galėjome jį iškraidinti į kliniką Katmandu mieste. Vėliau iš gydytojų sužinojome, kad tai buvo insultas. Dabar mūsų kolega jaučiasi gerai. Jis reabilituojasi vienoje Lietuvos sanatorijų. Sveikatai joks pavojus nebegresia“, — sakė S. Vilius.
Kopiant į Daulagirio viršūnę susirgo ir vienas iš šerpų. „Galėjome padėti tik medikamentais. Alpinistas jautėsi blogai, todėl nusprendėme, kad jis turi leistis į ligoninę. Vėliau sužinojome, kad jį kankino gastritas. Dabar mūsų šerpo Dauvos savijauta gera“, — pasakojo alpinistas.
Pritrūko sėkmės
Šįkart niekam iš lietuvių įkopti į Daulagiro viršūnę nepavyko. S. Vilius sakė, kad ir kaip keistai skambėtų, jiems pritrūko sėkmės.
„Man niekada neteko kopti į tokio sudėtingumo kalną. Aišku, yra tekę lipti į statesnius kalnų šlaitus. Esminis skirtumas tas, kad tie kalnai nebūdavo 8000 metrų aukščio“, — apie kopimą į Daulagirio viršūnę kalbėjo S. Vilius.
Ekspedicijos pabaigoje viskas susiklostė taip, kad tik dalis grupės dalyvių galėjo planuoti kopimą į Daulagirio viršūnę.
„Drauge su vienu iš šerpų Zangbu buvome arčiausiai tikslo, — sakė alpinistas. — Kita dalis komandos narių savo sprendimus nebekopti dėl įvairių priežasčių buvo priėmę anksčiau. Naktis buvo labai vėjuota, mūsų palapinė ryte buvo beveik užpustyta. Ateinančių dviejų dienų prognozė taip pat nežadėjo nieko gero. Rytą tapo aišku, kad į viršų šerpas nekils. Kopti būtų tekę vienam.“
Viršūnę pasiekti šansų buvo. Tačiau dėl nusileidimo S. Vilius nebuvo tikras. Kad pasielgta teisingai, paaiškėjo po kelių valandų. Pradėjus snigti jau kitą rytą takas iki bazinės stovyklos buvo paslėptas gilaus sniego. Nusileidimas tapo labai pavojingas dėl lavinų pavojaus.
Ekspedicijos kaina
„Ši ekspedicija kainavo 200 tūkstančių litų devyniems žmonėms. Pagrindines išlaidas, apie penkiolika tūkstančių litų, sudarė paslaugų paketas, sumokėtas Nepalo turizmo agentūrai. Šių pinigų pakako kopimo permitui, porteriams, nešusiems mūsų inventorių, dviejų šerpų paslaugoms, maitinimui ir personalui bazinėje stovykloje, ryšių karininko transportui ir kitoms paslaugoms apmokėti. Dar kelis tūkstančius litų kainavo bilietai, draudimas, maistas, papildomas deguonis, inventorius ir kiti dalykai. Už panašias ekspedicijas užsienio šalių alpinistai neretai sumoka ir dvigubai daugiau“,— sakė Saulius Vilius.
Vėl laukia kalnai
Paklaustas apie ateities planus, S. Vilius teigė laikinai atsisakęs ketinimo šią vasarą kopti į Gaserbrum I viršūnę Pakistane ir planuojantis tik trumpą išvyką Alpėse.
„Rudenį, jei palankiai susiklostys aplinkybės, pavyks rasti lėšų ir gauti kopimo leidimus planuoju kopti į Čo Oju ar Sisia Pangmos viršūnes. Manau, kad ne tik aš, bet ir didžioji dalis mūsų grupės narių neatsisakė minties užkopti į Daulagirį,“ — sakė S. Vilius.
CITATA: „Viršūnę pasiekti šansų buvo. Tačiau dėl nusileidimo nebuvau tikras.
VĖLIAVA: Alpinistas Saulius Vilius 7200 metrų aukštyje su Šiaulių vėliava.
ATMINIMAS: Lietuvių alpinistai šalia memorialo alpinistui D. Makauskui.
ŠERPAI: Šerpai pakeliui į stovyklą.
PRADŽIA: Apeigos prieš kopimą į Daulagirį.
KOPIMAS: Kopiant aukšyn link antros stovyklos.
DAULAGIRIS: Devynių lietuvių komanda bandė įkopti į 8167 metrų aukščio Daulagirio viršūnę.
Asmeninio archyvo nuotr.