Naujausios
Dideli kiekiai laidojami sąvartynuose
„Jei neprisiimu atsakomybės už savo generuotų atliekų tvarkymą ir tik dairausi, kad jas man už dyką tvarkytų kas nors kitas, neturėčiau teisės vadintis „žaliu“, – sako įmonės vadovas. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje į sąvartyną patenkančių atliekų kiekiai nemažėja, o atliekų tvarkymo ar perdirbimo veikla, kurios tikslas būtų mažinti į sąvartynus patenkančius atliekų kiekius, iš esmės nėra skatinama ar remiama.
Šiuo metu Lietuvos žiedinėje ekonomikoje galimų panaudoti medžiagų panaudojimo lygis yra 4,8 proc. – daugiau nei dvigubai mažiau už ES šalių vidurkį. Pasak V. Skublicko, šalyje iki šiol nėra sukurta strategija, kuri skatintų atliekas ne šalinti sąvartynuose, o jas vėl panaudoti ar perdirbti. Iš dalies dėl to menka pažanga kol kas matoma ir Šiaulių rajono savivaldybėje.
Savivaldybėje vykdomi atliekų tvarkymo projektai
Tuo tarpu Šiaulių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Ulvydienė vardija savivaldybės vykdomus projektus, kurie, kaip tikimasi, turėtų pagerinti padėtį. Šiaulių rajone vykdomas projektas „Komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūros plėtra Šiaulių regione“: iki 2022 metų numatyta įrengti 22 pusiau požemines bei 170 antžeminių atliekų surikimo aikštelių bei atliekų priėmimo punktus Bubių, Gruzdžių, Kužių ir Meškuičių seniūnijose pertvarkyti į didelio gabarito atliekų priėmimo punktus. Be to, savivaldybė, pasinaudodama šalies Aplinkos apsaugos programos lėšomis, 2019 metais nupirko 20 tekstilės atliekų konteinerių, jie pradėti eksploatuoti 2020 m. pradžioje. Kuršėnuose taip pat veikia ir VšĮ ŠRATC Šiaulių rajono gyventojams skirtas daiktų dalinimosi punktas.
Renata Ulvydienė.
Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą dalyvauti partnerio teisėmis projekte „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto / virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2023 metų.
Dar 2018 m. savivaldybė įsigijo tris ekologiškus autobusus, kuriuos pagal partnerystės sutartį perdavė vienam iš vežėjų naudoti intensyviausiuose maršrutuose Kuršėnai–Šiauliai ir Šiauliai–Kuršėnai. „Šis projektas rodo pavyzdį kitoms įmonėms siekiant mažinti aplinkos taršą“, – teigia R. Ulvydienė. Jos tvirtinimu, rūšiuojamų antrinių žaliavų dalis nuo surinkto komunalinių atliekų kiekio pastaruoju metu augo. Šis rodiklis 2019 m. siekė 45,91 proc., 2020 m. – 47 proc. Kaip svarbiausia problema įvardijamas gyventojų sąmoningumo trūkumas atsikartant atliekomis pamiškėse ar kitose nuošalesnėse vietose, taip pat paliekant didelio gabarito atliekas prie bendrojo naudojimo konteinerių.
Atliekų tvarkytojas – tvaraus gyvenimo bendražygis
Būtų neteisinga, jei Šiaulių rajone susidarančios atliekos būtų nukreipiamos perdirbti už savivaldybės ribų – neracionalūs logistiniai sprendimai neduotų reikiamo efekto, mažinant šiltnamio efektą bei tvarkymo išlaidas. Dar keisčiau būtų, jei atliekas rūšiuotume, bet nesirūpintume jas perdirbti, neleistume savo aplinkoje veikti kitoms atliekų tvarkymo grandims. Todėl natūralu, kad Šiaulių rajone veikia keletas atliekų tvarkymo įmonių. Tai – pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Toksika“, nepavojingųjų atliekų tvarkymo veiką vykdanti UAB „Virginijus ir Ko“ bei Šiaulių regiono Jurgeliškių sąvartynas. Jų veiklą, pasak R. Ulvydienės, kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos – vykdomi planiniai ir neplaniniai patikrinimai.
„Nuo pat veiklos pradžios orientuojamės į tvariausius sprendimus – pirmiausia atliekų perdirbimą. Vertiname tai ne tik kaip verslą, bet ir kaip socialinės atsakomybės bei socialinės partnerystės išraišką. Rinkdamiesi savo veiklai vietą pramoninėje zonoje Kairių miestelyje, turėjome viziją, kad „Virginijus ir Ko“ suvaidins reikšmingą vaidmenį, vykdant atliekų tvarkymo užduotis šiame regione. Mūsų įmonė per metus sutvarko apie 30 tūkst. tonų atliekų, didžioji jų dalis yra perduodama perdirbti“, – sako įmonės vadovas V. Skublickas.
Šiuo metu įmonė vykdo projektą, kurio tikslas yra iš Šiaulių regione surinktų atliekų, dabar vežamų į sąvartyną arba energijai gauti, į perdirbimą nukreipti papildomai bent 3–5 tūkst. tonų atliekų.
„Atliekas perdirbtume naudodami šiuolaikinę plastiko perdirbimo technologiją. Gamintume produktą – ypač aukštos kokybės plastiko granules, taip prisidėtume ir prie atliekų perdirbimo užduočių vykdymo, sukuriant naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę“. Tai sumažintų ir šiuo metu sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį“, – tvirtina „Virginijus ir Ko“ vadovas.
Jis taip pat pastebi, kad tiek valstybė, tiek Šiaulių rajono savivaldybė, tiek ir gyventojai turėtų keisti požiūri į atliekų tvarkytojus, kurių veikla labai dažnai vertinama vien tik kaip taršos rizika. Gerai, kad savivaldybė skatina atliekų rūšiavimą, rūpinasi geresnėmis atliekų surinkimo sistemomis, tačiau reikėtų visiems suprasti ir esminį tikslą – kuo daugiau atliekų perdirbti, tausojant išteklius bei stabdant klimato kaitą. Anot V. Skublicko, norėtųsi, kad atliekų tvarkytojas būtų vertinamas ne kaip teršėjas ar priešas, o kaip bendražygis bei socialinis partneris, kuris padeda eiti teisinga linkme, siekti bendrų tikslų ir prisideda įgyvendinant ES nustatytas užduotis.
“Virginijus ir Ko“ ir Ritos Žadeikytės nuotr.
