Lietuvos kariuomenei perduotas karinis miestelis Šiauliuose

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių karinio miestelio maketas.

Lietuvos kariuomenei perduotas naujai pastatytas karinis miestelis Šiauliuose – oficialus miestelio atidarymas planuojamas gegužę.

Šių metų pradžioje kariuomenei jau perduoti Rokantiškių (Vilniaus r.) ir Pajūrio (Šilalės r.) kariniai miesteliai. Trijų karinių miestelių statybos – didžiausias per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį įvykdytas karinės infrastruktūros projektas.

Šiaulių kariniame miestelyje jau kuriasi Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariai, iki šiol tarnavę Radviliškyje, ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinės kariai.

Naujasis karinis miestelis suprojektuotas ir pastatytas su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, kuri tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių. Čia iškilo erdvios kareivinės, pritaikytos nuolatos gyventi apie 660 karių, valgykla, štabas, medicinos punktas, sporto kompleksas, techninės patalpos ir kiti statiniai.

Karinių miestelių statybų projektai vykdyti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) būdu ir apima ne tik infrastruktūros objektų statybas, bet ir infrastruktūros priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui. Partnerystės sutartį su projekto vystytoju Krašto apsaugos ministerija pasirašė 2021 m. sausį.

Šiaulių karinio miestelio statybos, ilgalaikė priežiūra bei aptarnavimas kainuoja kiek daugiau nei 85 mln. eurų (su PVM). Per 12,5 metų laikotarpį už miestelio statybas, priežiūrą ir paslaugas kasmet bus mokama apie 5,7 mln. eurų suma (su PVM). Bataliono dydžio vienetui skirto karinio miestelio plotas – 7,8 ha.

Karinių miestelių statybos Rokantiškėse, Pajūryje ir Šiauliuose – strateginės reikšmės projektai Lietuvos kariuomenei. Iš viso trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ir krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.

Karinės infrastruktūros vystymas – vienas svarbiausių Krašto apsaugos ministerijos prioritetų. Karinė infrastruktūra Lietuvoje vystoma atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus: priimančiosios šalies paramai keliamus reikalavimus, tinkamų treniravimosi, apgyvendinimo ir tarnybos sąlygų kariams užtikrinimą bei tinkamų kariuomenės įsigyjamos technikos, ginkluotės ir ekipuotės aptarnavimo bei laikymo sąlygų sukūrimą.