Naujausios
Požeminis vanduo – patikimas ir geros kokybės šaltinis
Kovo 22-ąją minima pasaulinė Vandens dieną. Ta proga TAU klausytojai praturtino savo žinias apie tokį kasdienišką ir paprastą produktą – geriamą vandenį. Jie sužinojo, kad Lietuva – viena iš nedaugelių pasaulio šalių, kur centralizuotai vandentiekiu tiekiamas tik požeminis vanduo.
UAB "Šiaulių vandenys" geriamuoju vandeniu aprūpina apie 98,5 tūkstančių Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono Ginkūnų, Aukštelkės ir Vijolių gyvenviečių gyventojų. Šiuo metu per parą patiekiama apie 12 tūkstančių kubinių metrų kokybiškai paruošto požeminio geriamojo vandens, tačiau esant poreikiui šis kiekis galėtų būti kelis kartus didesnis.
Šiauliečiams tiekiamas geriamasis vanduo išgaunamas Lepšių ir Birutės vandenvietėse iš 16 giluminių gręžinių, kurių gylis siekia 162–194 metrų. Požeminis vanduo pasižymi didesniu geležies ir amonio kiekiu, todėl prieš tiekimą paruošiamas Birutės, Lepšių ir Rėkyvos vandens ruošyklose, kur įrengti modernūs slėginiai filtrai sulaiko tik tas medžiagas, kurių yra per daug.
Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad Šiaulių vandens ruošyklose paruoštas ir vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo 100 procentų atitinka Lietuvos higienos normą.
Požeminis vanduo kaupėsi per šimtmečius ar net tūkstantmečius. Kuo vanduo ilgiau liečiasi su uoliena, tuo daugiau jame ištirpsta mineralinių druskų, kurių sudėtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chloridų, sulfatų, hidrokarbonatų bei mikroelementų.
Mažai laidūs uolienų sluoksniai apsaugo požeminį vandenį nuo mikrobiologinės taršos, todėl vanduo neturi ligas sukeliančių bakterijų. Taigi požeminis vanduo yra natūraliai apsaugotas, geros kokybės ir patikimas šaltinis.
Kietas vanduo – vertingas žmogui
Vandens kietumą lemia jame ištirpusių kalcio ir magnio druskų kiekis. Kuo didesnė šių mineralinių medžiagų koncentracija vandenyje, tuo vanduo kietesnis. Tie mineralai yra tirpūs, todėl jų "plika" akimi nematyti, bet kai vandenį kaitiname ar viriname, jie iškrenta nuosėdomis. Štai todėl ir atsiranda kalkių nuosėdos arbatinuke, ant vonios paviršių ir santechnikos įrangos.
Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, vandens kietumą lemiančių medžiagų kalcio ir magnio druskų kiekis yra laikomas reikšmingu mineralinių medžiagų šaltiniu, reikalingu žmogaus fiziologinėms funkcijoms palaikyti.
Vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo yra nedidelės mineralizacijos, toks vanduo yra natūraliai subalansuotas pačios gamtos ir tinkamas vartoti kasdien. Vartojant vandenį iš čiaupo, organizmas gauna visų minėtų naudingų medžiagų.
Kadangi vandenviečių vanduo yra skirtingos mineralizacijos, tai ir vandens kietumas yra nevienodas: Lepšių vandenvietės vanduo yra vidutiniškai kietas (3,08 mmol/l), o Birutės – kietas (4,40 mmol/l).
Kietas vanduo nepageidaujamas buityje, tačiau vertingas žmogui. Tuo galėjo įsitikinti ir ekskursijos dalyviai, atlikę laboratorinį eksperimentą. Jie degustavo trijų rūšių vandenį ir atliko vandens tyrimus juostelėmis, įvertindami jo kietumą ir pH. Taip pat pasitikrino žinias apie vandenį mokomajame žaidime.
Ekskursijai baigiantis TAU klausytojai paskelbė, kad renginio pradžios mįslė buvo apie kietą vandenį. Jie džiaugėsi sužinoję, kad vanduo iš čiaupo – ekologiškiausias ir pigiausias vandens vartojimas. Renginio dalyviai kalbėjo, kad dabar nebepyks dėl kalkių arbatinuke (yra priemonių joms įveikti), nes dabar žino, kad geria sveiką kietą vandenį.
Užs. Nr. 528813
