Naujausios
Apie du karo frontus
EP narių nuostatos, požiūris, situacijos analizė domino įvairaus amžiaus auditoriją, aktyviai dalyvavusią viešoje diskusijoje.
Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė yra didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Liaudies partijos frakcijos – nariai. R. Juknevičienė yra šios frakcijos vicepirmininkė, atsakinga už užsienio ir saugumo politiką. Jos darbotvarkėje – ir istorinės atminties išsaugojimo aktualijos.
A. Kubilius yra EP delegacijos Rytų partnerystės šalims (tarp jų Ukraina, Moldova, Sakartvelas) vadovas, Užsienio reikalų komiteto narys, pagrindinis pranešėjas Rusijos klausimais EP plenariniuose posėdžiuose. Jis yra subūręs parlamentarų pasaulinį tinklą „United for Ukraine“ (lietuviškai – susivieniję vardan Ukrainos). Jame yra per 30 šalių (ES valstybių narių, JAV, Kanados, Australijos, Zelandijos, Grenlandijos) nacionalinių parlamentų nariai. Iš viso per 400 parlamentarų, per 200 ekspertų, kurie veikia kaip smegenų centrai.
„Mūsų tikslas ir misija – įtikinti Vakarų šalių, pirmiausia didžiųjų, vyriausybes remti Ukrainai svarbius dalykus. Mes turime matyti du šio karo frontus. Vienas yra pačioje Ukrainoje, kuriai labai reikalinga parama ginklais, o kitas – Vakarų šalių sostinėse. Čia turime burti įvairias koalicijas Ukrainai palaikyti“, – teigė A. Kubilius. Jis tinklą „United for Ukraine“ inicijavo jau pirmąją karo dieną, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„Ukraina laimės kovas Rytų fronte su sąlyga, jeigu mes laimėsime kovas Vakarų fronte Ukrainos pergalei pasiekti“, – pabrėžė EP narys.
Jis akcentavo ir ryšių su Rusijos demokratine opozicija, pilietine visuomene svarbą, informavo, jog šiuo tikslu yra įkurtas europietiškos Rusijos draugų forumas.
„Mes dirbame frakcijoje, kuri yra stipriausia jėga Europos Parlamente ir turi daugiausia atstovų Europos Vadovų Taryboje. Tai mums leidžia siekti svarbių tikslų. Mūsų balsas yra girdimas, į jį įsiklausoma, mūsų iniciatyvos dėl Ukrainos ir Rytų politikos klausimais yra vertinamos“, – sakė parlamentarai.
Dešimtmetis su Ukrainos ženklu
„Šitas dešimtmetis, mano įsitikinimu, visoje Europoje bus Ukrainos dešimtmetis, – dalijosi įžvalgomis A. Kubilius. – Koks jis bus, lems ne tik Ukrainos likimą, bet ir tai, kas vyks pas mus, kas vyks Rusijoje, Baltarusijoje ir visoje Europoje.“
„Kas mūsų laukia? Karas ir pergalė. Ukrainos atstatymas. Ukrainos integracija ir narystė ES bei NATO, – vardijo A. Kubilius. – Tai tarpusavyje susiję dalykai. Svarbūs ne tik Ukrainai, svarbūs ir mums. Todėl kad tai yra pagrindinis mūsų saugumo klausimas. Neduok Dieve, nelaimi Ukraina – mums iš karto kyla grėsmė. Iš kitos pusės, tik su Ukrainos pergalės tikimybe, Vakarų parama ir protinga politika galime pasiekti didžiulių permainų visoje Rytų Europos erdvėje. Tada saugumo erdvė, kuri tiesiogiai liečia mus, išsiplečia į rytus ir visas kontinentas gyventume visiškai kitokiose aplinkybėse.“
Pabrėždamas tokios strategijos Europai poreikį jis dalijosi, jog ne visiems tai suprantama. Vienas iššūkių – įveikti baimes, kas bus, jeigu Ukraina laimi, o Putino režimas krenta? Ar Rusija nesuskils, kas tada kontroliuos branduolinį ginklą?
„Tas baimes reikia padėti Vakarams įveikti, todėl mes dirbame su Rusijos opozicija, tikindami, kad nereikia bijoti Putino režimo griūties, – sakė A. Kubilius. – Tų baimių varžomi Vakarai baiminasi duoti pakankamai ginklų Ukrainai. Atsiranda ir noro palikti viską, kaip yra, ir spausti Ukrainą eiti į derybas su Putinu. Tai pavojinga tendencija, nes taika su Putinu – kaip taika su Hitleriu 1938 metų Miuncheno suokalbio metu. Verta prisiminti, kad tada sutarus atiduoti Hitleriui dalį Čekoslovakijos – Sudetų kraštą, po pusmečio jis užėmė visą Čekoslovakiją, o dar po pusmečio nacių tankai, pagaminti okupuotoje Čekoslovakijoje, jau važiavo į Varšuvą. Tai pamoka, ką gali reikšti taika su Putinu. Tikroji taika gali ateiti tik per tikrą Ukrainos pergalę, tik ji gali paskatinti permainas ir Rusijoje, ir Baltarusijoje.“
Parlamentaro žodžiais, reikia strateginio plano Ukrainos pergalei pasiekti, o jo šiandien dar nėra.
„Ties tokiu planu dabar dirbame, – sakė A. Kubilius. – Vakarų ekonominis potencialas yra 25 kartus didesnis nei Rusijos ir Rusija neturi jokių šansų laimėti. Tik laiko klausimas, kada Vakarai supras visas aplinkybes ir nustos baimintis.“
EP nariai akcentavo šiemet prasidedančių derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje svarbą: „Pačiai ES tai svarbu, Ukrainos negalima palikti pilkojoje zonoje, nes būtent tai lėmė karo pradžią. Ukrainos narystė ES gali būti ir stiprus pavyzdys Rusijos žmonėms, jeigu jie apsispręs, kad reikia keistis.“
Ukrainos narystė NATO taip pat svarbi ne tik Ukrainai. Pakvietimas tapti NATO nare jau pasiųstų stiprų signalą Rusijai, kad svajonės susigrąžinti Ukrainą į imperijos glėbį yra beviltiškos.
„Tai padėtų ir pačiai Rusijai atsikratyti savo nelaimės priežasties – svajonių atkurti imperiją. Kuo Putinas ir bando žaisti“, – sakė A. Kubilius.
„Tai ir mūsų egzistencinis karas“
Rasa Juknevičienė ragino suvokti tikrąsias karo priežastis.
„Žmonės manęs vis klausia, ar bus karas? Atsakau, jog karas jau yra, – sakė ji. – Ir tai ne Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip kai kas bando teigti, karas vyksta tarp autokratinių režimų, diktatūrų ir demokratijos. Gyvename laikotarpiu, kai labai svarbu sutelkti visas pajėgas demokratijos pergalei, tai ir mūsų egzistencinis karas. Jeigu Rusija paims Ukrainą, iš karto pasikeis ir Kinijos požiūris, jos interesai augs Tolimųjų Rytų regione.“
Parlamentarės žodžiais, mes esame karo smaigalyje vien dėl to, kad gerai suvokiame, ką gali reikšti Ukrainos pralaimėjimas.
„Šie metai bus sunkiausi, nes Rusija pradėjo karą ne tik Ukrainoje, ten liejasi kraujas, o Vakarų Europoje Rusija pradėjo hibridinį karą, – sakė R. Juknevičienė. – EP turėjome specialią diskusiją apie Rusijos kišimąsi į EP reikalus, apie tai, kaip EP skleidžiami Putinui palankūs naratyvai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kalbėjo, kaip Europoje veikia Kremliaus draugai, įvardijo net partijas, per kurias Rusija siekia didinti savo įtaką, kad nebūtų suburta koalicija Ukrainai remti. Gudriai dėliojami naratyvai, kad tik jie esą yra už taiką, o kiti – už karą.“
„Tikiu, kad dar pamatysiu sugriuvusią Putino Rusiją, – sakė parlamentarė. – Bet tai gali įvykti po dešimtmečio ir vėliau, o gyventi reikia šiandien. Vis galvojame apie konvencinį karą, bet gali vykti ir kitokie hibridinio karo scenarijai. Paniką galima sukelti incidentais infrastruktūros objektuose. Jeigu yra bent 4–5 procentai įvykti blogiausiam scenarijui, mes turime būti jam pasiruošę, susitelkę, tam reikia ir didesnio gynybos biudžeto. Putinas eina ten, kur jaučia laisvą erdvę, ir eis, jeigu matys, kad Vakarai nesugeba susitarti.“
„Vieni sako, kad be reikalo gąsdinamės, kad to nebus. Bet kai 1940 metais rusų tankai važiavo per Lietuvą, žmonės apie tai nieko nežinojo, o tuometinė vyriausybė sprendė lygiai taip pat, kaip dabar kai kas siūlo – priimkime Rusijos ultimatumą, galbūt išliksime, o neišlikome. Pavojingas mąstymas – būkime mažesni už aguonos grūdą ir gal nelaimės mus aplenks“, – priminė istorines pamokas R. Juknevičienė.
Ji pabrėžė, jog būtina įvertinti tarptautiniame Hagos teisme Putino režimo padarytus nusikaltimus. „Blogai, kad tarptautiniu mastu liko neįvertintas Stalino režimas, o jis ir pagimdė Putino režimą“, – sakė R. Juknevičienė.
Bus apmokėta iš Europos Liaudies partijos EP sąskaitos. Užs. Nr. 552173.
