Že­mai­tiš­ki krau­ji­niai vė­da­rai

Že­mai­tė, pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja Ro­ma PO­CIU­VIE­NĖ, įmant­rių val­gių ne­ga­mi­na, ta­čiau jos pa­ga­min­tus že­mai­tiš­kus pa­tie­ka­lus ska­nau­ja net ir tie, ku­riems šie val­giai nė­ra mė­gsta­mų pa­tie­ka­lų są­ra­še.
Tarp to­kių – že­mai­tiš­ki krau­ji­niai vė­da­rai, ku­riems sa­vi­to sko­nio suteikia kruo­pų įvai­ro­vė ir šalt­mė­tė.

Že­mai­tiš­ki krau­ji­niai vė­da­rai

Juos iš­si­kep­ti ga­li tik tie, ku­rie tu­ri po skers­tu­vių li­ku­sio švie­žio ar­ba už­šal­dy­to kiau­lės krau­jo, na, o žar­nų vė­da­rams ga­li­ma ir nu­si­pirk­ti.

Dar rei­kės tri­jų rū­šių kruo­pų (per­li­nių, mie­ži­nių ir ry­žių), la­ši­nu­kų, drus­kos, pi­pi­rų, šalt­mė­tės.

Iš­ver­da­me po 0,5 ki­log­ra­mo per­li­nių ir mie­ži­nių kruo­pų bei ry­žių. Pas­pir­gi­na­me la­ši­nu­kų. Vis­ką su­mai­šo­me į vie­ną ma­sę, už­pi­la­me 1 lit­rą kiau­lės krau­jo, pa­gal sko­nį įbe­ria­me drus­kos, pi­pi­rų ir sau­je­lę smul­kin­tos šalt­mė­tės.

Pa­ga­min­ta ma­se pri­kem­ša­me iš­va­ly­tas žar­nas ir ke­pa­me vė­da­rus or­kai­tė­je, kol iš­keps ir gra­žiai ap­skrus.

Ke­pant vis api­pil­ti tau­kais iš skar­dos, vė­da­rus at­sar­giai ap­vers­ti. Val­gy­ti su mė­gsta­mu pa­da­žu: grie­ti­nės, spir­gu­čių.

Ska­naus!

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.