Naujausios
Dvigubai daugiau
Šeštadienį VšĮ "Kultūros vertybių globos tarnyba" archeologai ir savanoriai kasė paskutinės, penktos eilės, kapus lauke prie Pajuodupio kaimo.
"Kad tai yra paskutiniai palaidojimai, patvirtina siauresnės, trumpesnės duobės: kasta paskubomis", – sako Kultūros vertybių globos tarnybos ekshumatorius Mantas Trinkūnas.
Šių kapinių buvo pradėta ieškoti praėjusiais metais. Iš partnerių Vokietijoje gautuose dokumentuose pažymėta, kad kapai nuo Pajuodupio yra už 200 metrų. Liudininkai minėjo, kad šioje vietoje, apie 1960 metus vykdant melioracijos darbus, buvo užkabintos kapinės, paviršiuje matėsi kaulai.
"Liudininkų ir mūsų turimos žinios sutapo", – sako M. Trinkūnas. Bet kasinėjimo darbus teko atidėti, kol ūkininkas lauke nuims derlių.
Nustatyti, kur tiksliai yra kapinės, prireikė šešių dienų. Trijų liudininkų informacija skyrėsi. Pirmasis liudininkas nuvedė į pamiškę: maždaug už kilometro nuo kapavietės. Kitas liudininkas jau rodė arčiau, paklaida buvo apie puskilometris.
Trečioji liudininkė, užaugusi netoliese, orientavosi pagal išlikusį eglynėlį. Kryptį nurodė teisingą, tik apsiriko keliomis dešimtimis metrų. Kapavietę aptikti padėjo metalo detektorius.
"Vokiečių dokumentuose buvo nurodyti 33 kariai, bet radome 60. Galbūt dalis dokumentų dingo, galbūt ne visi kariai buvo suregistruoti, galbūt pasimetė žetonai, nuorašai, – versijas kelia M. Trinkūnas. – Džiaugiamės, kad mums pavyko rasti daug daugiau. Apie 70–80 procentų užkastųjų turėjo žetonus. Kariai bus identifikuoti ir galės atgulti amžinojo poilsio."
Vienas iš aktyviausių savanorių, Šiaulių rajono tarybos narys Rolandas Tamošaitis telefono ekrane rodo Prancūzijos miestelio Wintzenheim sąrašą su Antrajame pasauliniame kare žuvusių 60-ies karių pavardėmis.
Prie kario Zind Fernand (1926 04 13–1944 09 12) nurodoma palaidojimo vieta Lietuvoje, Pajuodupio kaime: ketvirta eilė, penktas kapas. Pridėta ir jauno kario nuotrauka.
Kad kapavietėje yra prancūzas, buvo nurodyta ir vokiečių pateiktuose dokumentuose.
"Prancūzo ieškojo artimieji – unikalus atvejis. Kai radome šią kapavietę, atitiko viskas: ir prancūzo kapo vieta, ir žetono numeris", – sako jau penkerius metus archeologams talkinantis Dainius Buivydas.
Šiaulių rajono savivaldybė draugauja su Prancūzijos miestu Port-sur-Saone.
"Per Šiaulių rajono savivaldybės administraciją kreipėmės į Port-sur-Saone merą, kad susisiektų su miesto, iš kurio kilęs karys, administracija", – sako R. Tamošaitis. Tikimasi, kad ši istorija turės tęsinį.
Atgulė ir septyniolikmečiai
"1944 metais čia viskas buvo kitaip. Šalimais augo beržynėlis. Vokiečiai karius laidodavo prie beržynų, tad, ieškodami kapinių, į tai atsižvelgiame žemėlapiuose. Dar viena taisyklė – kapinės prie kelių. Vokiečiai laidojo matomose vietose, tikėjosi, kad grįš", – sako M. Trinkūnas.
Savanoriai kviečia prie vieno iš ką tik atkastų kapų. Karys turėjo kišeninį laikrodį, šukas, žaidimų kauliuką, žiebtuvėlį, ties juosmeniu liko dėtuvės ir dokumentų fragmentai.
Radiniai, sako M. Trinkūnas, kapavietėse įvairūs: šalmai, piniginės, monetos, šaukštas, ekipuotės dalys, pakabukai (vienas iš jų – širdelė), žiedas, laikrodžiai, pieštukai, šukos, diržų sagtys su tradiciniu užrašu vokiečių kalba "Dievas su mumis"...
Kapavietėse matyti batų, kojinių, petnešų likučių.
"Manome, kad kariai laidoti iš mūšio lauko, 70–80 procentų sužalojimų – galvos. Laidoti su ekipuote", – sako M. Trinkūnas.
Pagal turimus duomenis, žuvę kariai buvo vežami iš Amalių fronto 1944 metų rugpjūtį–rugsėjį.
Palaikų palaidojimo gylis – nuo 40 iki 80 centimetrų. Kariai laidoti be karstų. Pasak M. Trinkūno, preliminariai matyti, kad tai labai jauno amžiaus vyrai, dauguma nuo 17 iki 21 metų. Tą patvirtina ir dokumentai.
Melioracija Pajuodupyje sudarkė septynis kapus. Melioratoriai žemėlapiuose kapavietės nebuvo pažymėję. D. Buivydas su M. Trinkūnu aplankė ne vieną melioratorių, bet žinių iš jų negavo.
Bus perlaidoti
Pasak M. Trinkūno, iškastiems palaikams bus atliekami išsamūs antropologiniai tyrimai: specialistai nustatys tikslius sužeidimus, amžių, lytį.
Palaikai bus perlaidojami Kauno Aukštųjų Šančių vokiečių karių kapinėse.
Svarbūs asmeniniai daiktai – žiedai, žetonai, pakabukai – bus išsiųsti į Vokietiją, kiti radiniai – ekipuotės dalys, sagos – palaidoti su kariais.
Jei pavyksta nustatyti tapatybę, sako M. Trinkūnas, informaciją apie identifikuotus karius Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga pateikia giminaičiams.
Neseniai archeologai su savanoriais baigė darbus Telšių rajone, Luokėje. Pagal turimus duomenis, turėjo būti palaidoti 73 kariai, bet sovietmečiu, statant mokyklos priestatą, kapinės buvo nušluotos: liko tik 10 kapų. Šie kariai bus laidojami Klaipėdoje.
Skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje dar guli apie 19 tūkstančių vokiečių karių.
"Tik liudininkų vis mažiau. Stengiamės skubėti su jais susitikti – apklausti, užrašyti jų žinias", – sako M. Trinkūnas.
Tęsia tyrimus
Tyrimams vadovaujantis VšĮ "Kultūros vertybių globos tarnyba" archeologas Simonas Sprindys sako, kad Šiaulių apskrityje dar numatytos karių kapų paieškos Kelmės, Šiaulių, Akmenės rajonuose.
Pirmoje rugsėjo pusėje planuojami darbai Giepaičių kaime (Akmenės r.). Pagal vokiečių pateiktus duomenis, turėtų būti palaidoti 38 kariai.
Ieškoma ir kapaviečių Narčiuose, Kruopiuose, Klykoliuose – trūksta liudininkų duomenų.
Šiemet, skaičiuoja S. Sprindys, jau buvo iškasta apie 180 karių palaikų. Per likusius mėnesius Akmenės, Šiaulių, Kelmės rajonuose planuojama ekshumuoti apie 100 karių.
Šių metų gegužės mėnesį Kaune buvo perlaidota per 600 karių, apie 400 iš jų buvo ekshumuoti Šiaulių apskrityje. Dar beveik 100 karių amžinojo poilsio atgulė Vilniuje.
Manome, kad kariai laidoti iš mūšio lauko, 70–80 procentų sužalojimų – galvos.