Trenerės atsakymai į dažniausius klausimus apie plaukimą

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Pra­de­dan­tie­siems re­ko­men­duo­ja­ma plau­kio­ti eže­ruo­se, o ne upė­se.
Va­sa­ra – ge­riau­sias me­tų lai­kas mau­dy­nėms gam­to­je. Jei­gu no­ri­te tai da­ry­ti tei­sin­gai ir taip ge­rai, kaip pro­fe­sio­na­lūs plau­ki­kai, mes tu­ri­me jums ke­le­tą pa­ta­ri­mų. Pa­ta­ria il­ga­me­tę pa­tir­tį tu­rin­ti tre­ne­rė Li­na Dran­gi­ny­tė.

Kiek lai­ko tu­rė­čiau plau­kio­ti ir ar prieš tai bū­ti­na ap­šil­ti?

Ka­dan­gi plau­ki­mas yra rim­ta spor­to ša­ka, kad ne­su­si­žeis­tu­mė­te, svar­bu ap­šil­ti ir da­ry­ti per­trau­kė­les: pir­miau­sia tu­rė­tu­mė­te at­lik­ti tem­pi­mo pra­ti­mus, o ta­da 10–20 mi­nu­čių plauk­ti vie­no­du tem­pu. Pert­rau­kė­lės tu­rė­tų už­truk­ti apie 5–10 mi­nu­čių, jas taip pat pa­tar­ti­na už­baig­ti tem­pi­mo pra­ti­mais. Pa­ti tre­ni­ruo­tė ga­li bū­ti su­skirs­ty­ta į ke­le­tą skir­tin­go in­ten­sy­vu­mo in­ter­va­lų.

"Pra­de­dan­tie­siems plau­ki­kams tre­ni­ruo­tės ga­li už­truk­ti tik apie 10 mi­nu­čių. Pra­džiai to vi­siš­kai pa­kan­ka, ži­no­ma,tai­kant tin­ka­mus me­to­dus. Bet įgi­jus pa­tir­ties tre­ni­ruo­tės lai­kas ga­li pail­gė­ti iki 45 mi­nu­čių ar net dau­giau. Svar­bus ir van­dens tel­ki­nio pa­si­rin­ki­mas. Pra­de­dan­tie­siems re­ko­men­duo­ja­ma plau­kio­ti eže­ruo­se, o ne upė­se. Plau­kio­da­mi jū­ro­je tu­rė­tu­mė­te bū­ti itin at­sar­gūs ir at­kreip­ti dė­me­sį į ban­gas bei vė­jo pa­grei­tį. To­dėl prie van­dens tel­ki­nių ge­riau­sia ei­ti kar­tu su ki­tais žmo­nė­mis", – re­ko­men­duo­ja L. Dran­gi­ny­tė.

Tre­ne­rė pri­me­na, kad plau­ki­mas ba­sei­ne yra daug pa­pras­tes­nis: "Jei­gu pa­ly­gin­tu­me su bė­gio­ji­mu, tai plau­ki­mas ba­sei­ne, ku­ria­me yra šil­tas ir ra­mus van­duo, bū­tų tar­si bė­gio­ji­mas tre­ni­ruok­lių sa­lė­je, ku­ri vis­kas vyks­ta daug leng­viau nei gat­vė­je. Bet tre­ni­ruo­tės van­dens tel­ki­niuo­se daug grei­čiau su­stip­ri­na kū­no rau­me­nis, o svar­biau­sia – yra ne­mo­ka­mos."

Koks plau­ki­mo sti­lius re­ko­men­duo­ja­mas pra­de­dan­tie­siems?

Pra­de­dan­tie­siems pa­ts pa­pras­čiau­sias plau­ki­mas krū­ti­ne ar­ba ant nu­ga­ros, nes taip plau­kiant kū­nas ne taip grei­tai pa­vargs­ta. Svar­bu ir tin­ka­mai k­vė­puo­ti: re­gu­lia­riai ir pa­kai­to­mis. Ge­riau­sia, jei­gu kvė­pa­vi­mo tech­ni­kos jus iš­mo­ky­tų pro­fe­sio­na­lus tre­ne­ris.

Ar svar­bu plau­ki­ko ly­tis?

Suau­gęs as­muo ne­tu­rė­tų plauk­ti, jei ne­se­niai sir­go, o jo imu­ni­te­tas yra su­si­lpnė­jęs. Ki­tais at­ve­jais plau­ki­mas tik su­stip­rins jū­sų imu­ni­nę sis­te­mą. Be to, svar­bu pa­si­rū­pin­ti vai­kais. Jie daž­nai žai­džia van­de­ny­je, net jei jis ir yra šal­tas. Tai ne­tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma, nes ga­li­ma su­si­rgti.

Ar prieš plau­ki­mą ga­li­ma val­gy­ti ir ger­ti?

Tre­ne­rė re­ko­men­duo­ja ne­val­gy­ti 1,5–2 va­lan­das, ypač jei tai rim­tes­nės tre­ni­ruo­tės. "Ši tai­syk­lė tai­ko­ma vi­soms spor­to ša­koms, ta­čiau pri­si­val­giu­sio­jo sa­vi­jau­ta van­de­ny­je ga­li bū­ti ypač ne­ma­lo­ni, nes spau­di­mas skran­džio ir šir­dies sri­ty­je yra dar stip­res­nis. Jūs ga­li­te val­gy­ti po plau­ki­mo, ži­no­ma, jei­gu po 20–30 mi­nu­čių ne­ke­ti­na­te vėl plau­kio­ti. O jei var­to­jo­te al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, tą die­ną plau­kio­ti ap­skri­tai ne­pa­tar­ti­na", – paaiš­ki­na tre­ne­rė.

Ar svar­bu mau­dy­mo­si ap­ran­ga?

Svar­biau­sia – kom­for­tas, to­dėl rink­da­mie­si mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lį ypa­tin­gą dė­me­sį at­kreip­ki­te į tai, kaip su juo jau­čia­tės. Jei pla­nuo­ja­te plau­kio­ti van­dens tel­ki­niuo­se ir vė­ses­niu me­tų lai­ku, re­ko­men­duo­ja­ma nu­si­pirk­ti nar­dy­mo kos­tiu­mą, nes jis ge­riau­siai ap­sau­gos jū­sų kū­ną. Ta­čiau šiuo me­tu mes ne­kal­ba­me apie plau­ki­mą šal­tuo­ju me­tų lai­ku, nes tam rei­kia pa­si­ruoš­ti iš anks­to ir iš­mok­ti ki­tų me­to­dų. Pail­gin­ti mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­liai nors ir su­lai­ko ši­lu­mą, bet ne­tin­ka, jei­gu de­ri­na­te plau­kio­ji­mą su de­gi­ni­mu­si bei poil­sia­vi­mu pa­plū­di­my­je.

Ar tie­sa, kad plau­ki­mas yra ge­riau­sia spor­to ša­ka?

Tre­ne­rė ma­no, kad ši nuo­mo­nė nė­ra ne­pag­rįs­ta, nes plau­ki­mas tu­ri tei­gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai ir fi­zi­nei kū­no for­mai, ge­ri­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą, kvė­pa­vi­mo sis­te­mą, di­di­na plau­čių tū­rį ir ge­ri­na bend­rą rau­me­nų to­nu­są. Tam tik­ro­mis są­ly­go­mis, pa­vyz­džiui, tin­ka­mai mai­ti­nan­tis ir tre­ni­ruo­jan­tis, plau­ki­mas ga­li su­ma­žin­ti poo­di­nių rie­ba­lų sluoks­nį, ypač jei plau­kio­si­te šal­ta­me van­de­ny­je.

"Be to, plau­ki­mas yra la­bai nau­din­gas at­ra­mos ir ju­dė­ji­mo or­ga­nų sis­te­mai, nes tre­ni­ruo­jan­tis ak­ty­viai vei­kia dau­ge­lis rau­me­nų gru­pių. Plau­ki­mo tre­ni­ruo­tės nau­do­ja­mos ir kai ku­rių rea­bi­li­ta­ci­jų me­tu. Trum­pai ta­riant, va­sa­ra yra pa­ts tin­ka­miau­sias me­tas iš­ban­dy­ti šį nuo­sta­bų spor­tą", – sa­ko L. Dran­gi­ny­tė.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.