Žudikėms atrištos rankos į laisvę

Redakcijos archyvo nuotr.
2013 metų birželio 31 diena. Teismo sprendimu bendramokslę itin žiauriai nužudžiusios dvidešimtmetės Viktorijai Vaitiekaitytei (dešinėje) bei Viktorijai Lietuvninkaitei skirta kalėti 20 metų. Nuteistosios atliko tik pusę paskirtos bausmės.
Panevėžio kalėjime bausmę už itin žiaurų nužudymą atliekančios šiaulietės Viktorija Mikalauskaitė (praeityje – Lietuvninkaitė) ir Viktorija Uždavinytė (praeityje – Vaitiekaitytė), Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu perkeltos į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą, o tai joms atriša rankas į laisvę.

Žudikės į laisvę, aukos tėvams pasiūlyta apsauga

Perkėlimas į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą nuo 2013 metų birželio kalinčioms nuteistosioms reiškia, kad nuo šiol jos turi teisę matytis su kitais asmenimis išvykusios iš bausmės atlikimo vietos, gali naudotis telefonu, internetu, laisvės atėmimo vietų įstaigai leidus ir esant pateisinamai priežasčiai gali 14 valandų išvykti iš bausmės atlikimo vietos, be to, nuteistosios savaitgalius gali praleisti namuose.

Greičiausiai abi žudikės net neabejojo, kad kalėti 20 metų – tokią bausmę abiem buvo skyręs Šiaulių apygardos teismas – joms neteks, todėl ruošėsi iš anksto pasikeisdamos pavardes ir tapusios Viktorija Uždavinyte (V. Vaitiekaitytė) ir Viktorija Mikalauskaite (V. Lietuvninkaitė).

Žinia, kad už dukters nužudymą nuteistoms Viktorijoms atveriamos durys į laisvę atlikus vos pusę paskirtos kalėjimo bausmės – kirtis į širdį aukos artimiesiems. Negana to – vienintelį vaiką tokiomis aplinkybėmis praradusiems tėvams Lietuvos teisinė sistema, o konkrečiai Panevėžio kalėjimas, raštu išdėstė, kad jie gali tikėtis apsaugos, gali būti laikinai perkelti į saugią vietą, gali pasikeisti tapatybę, jiems išduotas ginklas ir t. t. Esą, jei artimieji mano, kad saugumo priemonės jiems reikalingos, su motyvuotu prašymu turi kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.

Temidės spjūvis: su dukters netektimi vis dar sunkiai susitaikantys tėvai „turi teisę“ keisti ir taip suluošintą gyvenimą, kad nuteistosios galėtų vaikščioti, važinėti, bendrauti ir lankyti savo artimuosius!

Duomenų yra, bet jie neteikiami

„Šiaulių kraštas“ situaciją paprašė pakomentuoti Lietuvos kalėjimų tarnybą. Publikuojame atsakymus.

– Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nutarimu, abi nuteistosios perkeltos į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą. Kada šis nutarimas pasirašytas? Kokias teises šiuo sprendimu įgyja nuteistosios ir kokie įpareigojimai joms?

– Konkretūs duomenys apie konkrečių nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygas neteikiami.

– Kada nuteistieji gali kreiptis dėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimo, galbūt dėl lygtinio paleidimo?

– Bausmės atlikimo sąlygų keitimas yra numatytas BVK 37 straipsnyje, pagal kurį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie atitinka visas toliau minimas sąlygas.

Pirma, kai yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės. O nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat tie, kuriems lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies – atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į bausmės atlikimo vietą vykdymo pradžios. Antra, kai iki galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo pagal šio kodekso 82 straipsnio 1 ir 2 dalis jiems liko ne daugiau kaip dveji metai.

Trečia, vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones. Ketvirta, kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo. Penkta, neturi drausminių nuobaudų. Šešta, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus. Septinta, užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius mėnesius.

– Įkalinimo įstaigoje nuteistosios pasikeitė pavardes, greičiausiai nenorėdamos, kad jas persekiotų praeitis: dokumentų registre Lietuvninkaitės pavardė buvo pakeista į Mikalauskaitės, o Vaitiekaitytės – į Uždavinytės. Kuo motyvavo pavardžių keitimą?

– Nuteistieji, kaip ir visi kiti piliečiai, turi teisę keisti savo vardus bei pavardes ir nei kalėjimas, nei Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi teisės klausti jų motyvų ar kažkaip daryti įtaką šiuose procesuose. Tai asmeninis žmogaus reikalas.

– Nužudytos merginos artimiesiems patarta imtis saugumo priemonių, galbūt net asmeninės apsaugos. Visuomenė pasigenda logikos...

– Nuo nusikaltimų nukentėję asmenys informuojami apie nuteistojo paleidimą į laisvę, pabėgimą, perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir įgytą teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jei laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja būti informuotas apie tai. Pranešimas yra informacinio pobūdžio, juo nėra patariama imtis kažkokių specifinių saugumo priemonių ar asmeninės apsaugos, o tiesiog pranešama apie nukentėjusiojo teises. Pranešimas rengiamas vadovaujantis Pažymų apie nukentėjusiojo pageidavimą pranešti jam apie būsimą suimtojo ar nuteistojo paleidimą į laisvę persiuntimo ir saugojimo tvarkos aprašu.

– Šiaulių apygardos teismas 2013 metų gegužės 31 dieną paskelbė, kad nužudytos merginos tėvams iš kaltomis pripažintų šiauliečių priteisė atlyginti neturtinę ir solidariai turtinę žalas. Kokią dalį nuteistosios per 10 kalėjimo metų atlygino?

– Žala, atsiradusi dėl bausmę atliekančių nuteistųjų nusikalstamos veikos, ir žala, kurią tretiesiems asmenims padarė bausmę atliekantys nuteistieji, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Žiaurumą sunku įsivaizduoti

Nuosprendį žiauraus 17-metės šiaulietės nužudymo byloje, kuriuo V. Vaitiekaitytei ir V. Lietuvninkaitei paskirta kalėti 20 metų, Šiaulių apygardos teismas paskelbė 2013 metų gegužės 31 dieną.

Nužudytos merginos tėvams iš kaltomis pripažintų V. Vaitiekaitytės bei V. Lietuvninkaitės priteista po 250 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš jų priteista aukos tėvams solidariai atlyginti daugiau nei 26 tūkstančius litų turtinės žalos.

Septyniolikmetė Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleivė dingo 2011 metų liepos 14-ąją. Abi Viktorijos iš pradžių kategoriškai neigė ką nors žinančios apie draugę. Netrukus prispausta įrodymų V. Lietuvninkaitė pareigūnams prisipažino draugę nužudžiusi Šiauliuose, Tilžės gatvės daugiabučio namo bute, priklausančiame V. Vaitiekaitytės močiutei.

Nustatyta, kad, įvykdžiusios nusikaltimą, V. Vaitiekaitytė su V. Lietuvninkaite supjaustė aukos kūną dalimis ir, sudėjusios į polietileno maišus, išvežė į ties Aukštabalio gatve esantį šabakštyną. Dalį sudėjo į šaldiklį. Tyrimo metu kai kurių kūno dalių surasti nepavyko.