Naujausios
Vyksta reidai
Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (Šiaulių PGV) vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis, velykinį savaitgalį kartu su kolegomis dalyvavęs akcijoje „Nedegink žolės“, informavo, kad šįkart daugiausiai dėmesio reide buvo skiriama Šiaulių ir Šiaulių rajono atvirų teritorijų kontrolei ir gyventojų elgesiui. Degančių plotų nepastebėta, tikėtina, kad žmonės, nepaisant puikaus oro, velykinį laiką paskyrė pabūti su šeima, o ne aplinkai tvarkyti. Kai kuriose Šiaulių vietose pastebėtos į krūvas sukrautos gamtinės atliekos, neatmetama, kad jas galvojama deginti.
Vis dėlto velykinį savaitgalį Šiaulių apskrityje be pievų gaisrų neapsieita – nuo balandžio 8 dienos iki 10-osios išdegė 177 arai žolės.
Ugniagesiai dar kartą perspėja gyventojus: deginti pernykštę žolę yra draudžiama. Kūrenti augalinės kilmės laužus galima tik išlaikant 30 metrų atstumą nuo pastatų ir nemažiau nei 50 metrų – nuo durpynų bei durpingų vietovių.
Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą asmenims numatytos baudos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Žala gamtai – milžiniška
Po Velykų pirmas žolės gaisras antradienį kilo Šiauliuose, Lazdynų gatvėje. Ugnį keturių arų plote ugniagesiai užgesino užplakdami specialiais degančiai žolei užgesinti skirtais užplakikliais.
Šiemet pirmas pernykštės žolės gaisras Šiauliuose kilo kovo 5 dieną, tai yra viena diena vėliau negu 2022-aisiais. Po šio gaisro, radikaliai pasikeitus oro sąlygoms, pasnigus ir lyjant, šį kovą gaisrų atvirose Šiaulių apskrities teritorijose gesinta 18 ir išdegė 5 hektarų plotas. Daugiausiai gaisrų ugniagesiai gesino Šiaulių mieste – keturis, vienu mažiau – Šiaulių rajone.
Tuo tarpu pavasariškai sausais 2022-ųjų sausio – kovo mėnesiais Šiaulių apskrityje buvo sukelti 122 gaisrai ir išdegė 78 hektarų plotai.
Šiaulių PGV vyriausiasis specialistas G. Zonis sako, kad gaisrų skaičių lemia kelios priežastys, tarp kurių ir vaikų paišdykavimai. Tačiau pagrindine specialistas įvardija, jo žodžiais, žmonių tinginystę, kuomet laiku nenušienautus ir sudžiūvusius plotus sugalvojama tiesiog nudeginti.
Pastebėta, kad mieste gaisrų būna daugiau negu kaimų teritorijose, nes čia atviros teritorijos ženkliai mažesnės ir žmonės neišlaiko reikalaujamų atstumų iki pastatų. Didelį pavojų tokie gaisrai kelia, kai gyventojai kiemo teritorijoje padega nedidelius žolės plotus aplink statinius, o pasikeitus vėjo krypčiai ugnis nekontroliuojama pradeda plisti įvairiomis kryptimis.
Rajonuose situacija kiek kitokia, nes ten daugiau dirbamos, taigi ir prižiūrimos žemės, be to didesni atstumai, leidžiantys deginti gamtines atliekas, sugrėbtas į krūvas.
„Neturiu argumentų, kodėl žmonės taip daro. Tiriant gaisrus, man bando aiškinti, kad deginant susidaro pelenai, o jie yra trąša dirvai. Arba kad erkės sudegs. Kliedesiai kažkokie. Ar žmonės galvoja, kokią žalą jie daro gyvajai gamtai, kiek vabzdžių, kiaušinių, ežiukų, kiškių, perinčių paukščių sudega, kiek meldų sunaikinama, kiek grėsmės pastatams sukeliama?“ – kalbėjo G. Zonis.
Į kiekvieną žolės gaisrą, nepaisant to, ar ugnis siautėja vieno aro, ar vieno hektaro plote, gavusios pranešimą, nedelsiant išvyksta ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Vienas priešgaisrinės technikos ir komandos išvykimas valstybės biudžetui kainuoja šimtus eurų.
Draudimai, apribojimai ir atsakomybė
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai akcentuoja, kad žolės deginimas pažeidžia paviršinį humusingą dirvožemio sluoksnį. Be to, kad žūsta augalai, jų sėklos, daigai, gyvūnija. Teigiama, kad vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.
Aplinkosaugininkai ragina gyventojus žoles ne deginti, o įsigyti kompostavimo konteinerius arba įsirengti savadarbes kompostines, kad aplinkos oras būtų kuo mažiau teršiamas. Be to, biodegraduojančias atliekas galima priduoti atliekų tvarkytojams nemokamai.
Taip pat nereikėtų pamiršti, kad draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jeigu į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei prieš savaitę. Ši taisyklė nustatyta norint apsaugoti smulkiąją fauną, apsigyvenančią ar besislepiančią neliečiamose medienos krūvose. Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui.
Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija penkis kubinius metrus arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
Šalies statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet šalies atvirosiose teritorijose kilo 241 gaisras, išdeginta 64 hektarai (pernai per tą patį laikotarpį jose kilo 1 269 gaisrai). Praėjusiais metais atvirosiose teritorijose kilo 2 724 gaisrai, išdeginę kone 1,5 tūkstančio hektarų. Vien tik pievose ir durpingose pievose pernai kilo 1 421 gaisras, išdeginęs daugiau kaip tūkstantį hektarų. Gaisruose, kilusiuose atvirose teritorijose, pernai buvo traumuoti šeši žmonės, iš jų penki – degant pievoms. Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose pernai šėlo Vilniaus apskrityje – 996 gaisrai.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gaisrų skaičius sumažėjo 81 procentu. Žolės degintojus šiais metais tramdė gan dažni lietūs, bet ugniagesiai nerimauja, kad orams atšilus tokių gaisrų, keliančių pavojų žmonėms, sodyboms ir miškams, gali daugėti.
2021 metais atvirosiose teritorijose kilo 2 165 gaisrai, išdegė daugiau kaip 1,13 tūkstančio hektarų pievų, ražienų ir miškų.
2020 metais Lietuvoje kilo 2 905 gaisrai.
