Naujausios
Žmonės! Saugokitės sukčių
Telefoninių sukčių aukomis pastaraisiais mėnesiais tampa vis jaunesni gyventojai. Žiniasklaidos ir policijos perspėjimai neužkibti ant telefoninių aferistų kabliuko, nedalyti konfidencialių duomenų ir neaptarinėti telefonu piniginių reikalų, pasiekia ne visus gyventojus arba jie, sulaukę apgavikiško skambučio, perspėjimus akimirksniu pamiršta.
Šeši pastebėjimai, kokių gudrybių griebiasi sukčiai, kad išviliotų pinigus.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Sąskaitas spėta užblokuoti
1. Oficialių institucijų atstovai telefonu apie finansinius reikalus nešneka.
Rugsėjo 13 dieną 43 metų šiaulietei mobiliuoju telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė policijos pareigūnu, pasakė netgi policijos tinklapyje rastą pavardę.
Tariamas pareigūnas moteriai pranešė, kad yra tiriama banko darbuotojų veikla. Jie esą įtariami pasisavinantys iš sąskaitų pinigus. „Pareigūnas“ šiaulietę paprašė bendradarbiauti tyrime ir ją telefonu sujungė su tariama banko darbuotoja.
Po garsinio signalo pasigirdo moters balsas, ji paaiškino, kad iš šiaulietės banko sąskaitos įvairiose Lietuvos vietose, naudojantis elektroninės bankininkystės kodais, yra imami pinigai, todėl reikėtų pasikeisti slaptažodžius bei kodus.
„Banko darbuotoja“ paprašė patikslinti kai kuriuos esamus kodus ir pažadėjo sąskaitą užblokuoti.
Sukčiams to keleto kodų užteko, kad, kalbėdami su moterimi ir tuo pačiu metu naudodamiesi jos diktuojamais kodais, galėtų prisijungti prie greituosius kreditus teikiančių bendrovių ir pasiskolinti 22 tūkstančius litų.
Laimei, moteriai laiku atsipeikėjus ir užblokavus sąskaitą, sukčiai į savo sąskaitą tespėjo pervesti šešis tūkstančius litų.
Rugsėjo 17 dieną panašiai buvo apgauta ir kita šiaulietė. Pasinaudojus 52 metų moters elektroninės bankininkystės duomenimis, buvo paimta 10-ies tūkstančių litų paskola. Sukčiai iki kortelės užblokavimo spėjo pasisavinti 8032 litus.
Apgavikiški raginimai atvykti į banką
2. Policijos pareigūnai nusikaltimų tyrimo ir apklausos telefonu neatlieka.
Iš gyventojų teko girdėti dar apie vieną sukčiavimo scenarijų, į kurį įpainiojamas policijos pareigūno vardas. Esą paskambina vyras, prisistatantis policijos pareigūnu, ir informuoja, kad yra sulaikytas vienas ar grupė žmonių, turinčių visus to žmogaus, kuriam skambinama, asmens duomenis: adresą, asmens kodą, banko kortelių PIN kodus.
Skambinantysis klausia, ar tikrai žmogus dar negavo laiško iš policijos. Kai jis pasako, kad negavo, sukčius ragina nedelsti ir kuo skubiau atvykti į nurodytą policijos įstaigą pakeisti savo asmeninės informacijos, tačiau prieš tai iš karto siūlosi sujungti su neva banko padaliniu, kad būtų užblokuotos sąskaitos ir pakeisti PIN kodai.
Patiklus žmogus duomenis nedvejodamas padiktuoja.
Atvyksta „patikrinti“ banknotų
3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai neteisėtų finansinių operacijų telefonu neaptaria.
75 metų Radviliškio rajono gyventojai paskambinęs nepažįstamasis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir pritrenkė žinia, kad moters ir jos mirusio vyro banko sąskaitos naudojamos neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti.
Skambinusysis paprašė surašyti turimų namuose pinigų banknotų numerius, jų sąrašą bei banknotus perduoti atvyksiantiems pareigūnams, kad šie galėtų nustatyti, ar pinigai moters įgyti teisėtai.
Dviem atvykusiems nepažįstamiesiems moteris „padovanojo“ 3700 litų.
Sukčių paskatintas nuėjo į banką
4. Banko darbuotojai elektroninės bankininkystės duomenų telefonu iš savo klientų neprašo
Kai sukčiai, prisistatę banko darbuotojais, paskambino 51 metų šiauliečiui ir jo paprašė patikslinti elektroninės bankininkystės duomenis, vyras buvo išvykęs į Latviją ir to padaryti negalėjo.
Tačiau po keleto dienų nusikaltėliai ir vėl paskambino bei pašiurpino žinia, kad iš sąskaitos kėsinamasi paimti vyro pinigus. „Banko darbuotojai“ šią operaciją neva sustabdė, tačiau vyro paprašė elektroninės bankininkystės kodų tam, kad būtų galima atblokuoti banko mokėjimo kortelę.
Kadangi šiaulietis neberado savo elektroninės bankininkystės duomenų, jis nuėjo į banką ir paprašė juos atnaujinti.
Banko darbuotoja perspėjo, kad apie galimas telefoninių sukčių pinkles, tačiau šiaulietis į jos žodžius neįsiklausė.
Išėjęs iš banko patalpų jis vėl sulaukė telefoninių sukčių skambučio ir padiktavo prisijungimo kodus.
Iš šiauliečio sąskaitos dingo 1084 litai ir buvo paimti trys greitieji kreditai, kurių suma – 5000 litų.
Vietoj paskolos – skola
5. Greitųjų kreditų bendrovių atstovai gyventojams neskambina ir kreditų telefonu nesiūlo.
34 metų Pakruojo rajono gyventoja buvo apgauta, kai susigundė 15 tūkstančių litų kreditu patraukliomis sąlygomis.
Rugsėjo 16-ąją pakruojietei paskambino vyras, kuris prisistatė kreditoriaus įmonės „Ferratum“ darbuotoju ir pasiūlė paimti 15 tūkstančių litų kreditą.
Kadangi kredito sąlygos buvo tinkamos, pakruojiškė labai apsidžiaugė. Tada nepažįstamasis kreditui įforminti į nurodytą sąskaitą paprašė pervesti 680 litų. Moteris pinigus pervedė.
Internetinė machinacija
6. Teisėsaugos institucijos baudų internetu neskiria.
52 metų šiaulietis, užsukęs į erotinio ir pornografinio turinio tinklalapius, staiga ekrane pamatė užrašą lietuvių kalba, jog dėl nuklydimų į abejotinos reputacijos tinklalapius teisėsaugos institucijos užblokavo jo interneto naršyklę, esą ji bus atblokuota, kai vyras susimokės baudą.
Šiaulietis, vykdydamas nurodytas komandas, internetu sumokėjo tariamą 300 litų baudą.
Tačiau kai ir tada kompiuteris liko pakibęs ir teko jį perkrauti, vyras ėmė mąstyti, kad ko gero pinigėlius bus padovanojęs sukčiams. Panaršęs interneto platybėse, jis rado informacijos, kad panašių sukčiavimų būta ir kituose Lietuvos miestuose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PINIGAI: Derėtų atminti, kad jokie su pinigais susiję reikalai telefonu netvarkomi.