Žmones nuo pražūties išgelbėjo... kūdikis

Žmo­nes nuo pra­žū­ties iš­gel­bė­jo... kū­di­kis

Li­na LIŪ­NIE­NĖ,

„Že­mai­čio“ žur­na­lis­tė

Bai­su net pa­gal­vo­ti, kuo šios Ve­ly­kos ga­lė­jo baig­tis Plun­gės V. Ma­čer­nio gat­vės 49-ojo na­mo gy­ven­to­jams. Trū­ko tik aki­mir­kos, kad pa­de­gė­jas, brūkš­te­lė­jęs deg­tu­ką, bū­tų ug­ni­mi už­tvin­dęs ben­zi­no pri­lie­tą bend­ra­bu­čio tre­čio­jo aukš­to ko­ri­do­rių ir de­gan­čiuo­se bu­tuo­se įka­li­nęs ke­lias de­šim­tis žmo­nių.

Tra­ge­di­jos pa­vy­ko iš­veng­ti. O už tai gy­ven­to­jai tu­rė­tų bū­ti dė­kin­gi mė­ne­sio kū­di­kiui, anks­tų Ve­ly­kų ry­tą pa­ža­di­nu­siam sa­vo ma­mą Vai­vą Plai­pie­nę – ji ir už­kir­to ke­lią pra­žū­tin­gų pa­da­ri­nių ga­lė­ju­siai tu­rė­ti ne­lai­mei.

Ruo­šė­si pa­deg­ti

V. Plai­pie­nė re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo, kad sek­ma­die­nio ry­tą, apie 6 va­lan­dą, ją pa­ža­di­no pra­bu­dęs ma­žiau­sias šei­mos na­rys. At­si­kė­lu­si mo­te­ris triū­sė na­muo­se, o prieš aš­tun­tą pa­ste­bė­jo, kad pra­si­vė­rė jos bu­to du­rys, mat bu­vo su­lū­žu­si jų spy­na.

Ati­da­riu­si jas pla­čiau, pa­ma­tė ko­ri­do­riu­je, ties laip­ti­ne, sto­vin­tį jau­ną vy­rą, ku­ris ran­ko­se lai­kė plas­ti­ki­nį 5 lit­rų tal­pos in­dą.

„Iš pra­džių pa­ma­niau, kad koks kai­my­nas van­dens par­si­ne­ša. Jau­nuo­lis man pa­si­ro­dė pa­na­šus į vie­ną bend­ra­bu­čio gy­ven­to­ją. Bet stai­ga užuo­džiau ben­zi­no tvai­ką, o vy­ro ran­ko­se pa­ma­čiau deg­tu­kus. Ta­da su­vo­kiau, kad „bam­ba­ly­je“ – ne van­duo, ir kad kaž­kas mus ruo­šia­si pa­deg­ti“, – bai­siais pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si mo­te­ris.

Vai­va pa­sa­ko­jo, kad ji iš­kart su­ri­ko:„Ką čia da­bar da­ry­si?!“ Vai­ki­nas esą tik pa­kė­lė gal­vą, pa­žvel­gė į ją kaž­ko­kio­mis pa­klai­ku­sio­mis aki­mis ir, ne­pra­ta­ręs nė žo­džio, nu­bė­go laip­tais že­myn.

„Pa­na­šu, kad ma­no pa­si­ro­dy­mas jam bu­vo ne­ti­kė­tas, to­dėl iš­si­gan­do ir spru­ko. Aš įpuo­liau į kam­ba­rį ža­din­ti vy­ro ir vai­kų“, – kal­bė­jo gy­ven­to­ja.

Lai­mei – kū­di­kis pra­bu­do

Išė­ję į ko­ri­do­rių, gy­ven­to­jai pa­ma­tė, kad ben­zi­nu ap­lie­tos vie­no kai­my­no bu­to du­rys. De­ga­lų bu­vo pri­pil­ta ir ant ki­li­mė­lių, ir ant grin­dų. Ir taip – per vi­są ko­ri­do­rių iki pat laip­ti­nės.

„Vi­si bai­sė­jo­mės to­kiu žiau­ru­mu, svars­tė­me, kas ga­lė­jo nu­tik­ti, jei tas jau­nuo­lis bū­tų brūkš­te­lė­jęs deg­tu­ką. Gal vi­si bū­tu­me su­de­gę ar nuo dū­mų už­du­sę. Juk bu­vo dar anks­ty­vas ry­tas, lais­va die­na, daug kas te­be­mie­go­jo. Ne­ži­nia, kiek au­kų bū­tų bu­vę“, – svars­tė Vai­va.

Pa­sak jos, tre­čia­ja­me aukš­te vi­si bu­tai ap­gy­ven­din­ti, čia įsi­kū­ru­sios šei­mos su vai­kais, tad pa­sek­mės ga­lė­jo bū­ti tra­giš­kos.

„Ne­ga­liu net pa­gal­vo­ti, kas mums vi­siems ga­lė­jo nu­tik­ti. Lai­mei, kad tas ma­no kū­di­kis pa­bu­do. Bū­tų il­giau mie­go­jęs, gal jau gy­vų mū­sų ne­bū­tų“, – kal­bė­jo ke­tu­rių vai­kų ma­ma.

Ne ba­lan­džio 1-osios po­kštas

Ne­ma­lo­niais Ve­ly­kų ry­to pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­li­no ir to pa­ties aukš­to gy­ven­to­ja Ri­ta Ba­nie­nė.

„Pas mus tą ry­tą atė­ju­si ma­ma pra­dė­jo klau­si­nė­ti, ką da­ro­me, kad vi­sur ben­zi­no smar­vė tvy­ro. Ta­da išė­jo­me į ko­ri­do­rių ir su­ži­no­jo­me, kas nu­ti­ko, ir kad kai­my­nė Vai­va di­de­lei ne­lai­mei ke­lią už­kir­to. Ma­no vy­ras iš­kart pa­skam­bi­no į po­li­ci­ją, o ten pa­ma­nė, kad mes ši­taip bai­siai juo­kau­ja­me. Kai įti­ki­no­me, kad tai – ne ba­lan­džio 1-osios po­kštas, jie tuoj at­sku­bė­jo“, – pa­sa­ko­jo Ri­ta.

Pa­sak mo­ters, jos vy­ras Ne­ri­jus, pa­skam­bi­nęs kai­my­nui, ku­rio du­rys bu­vo ap­lie­tos, su­ži­no­jo, jog iš­va­ka­rė­se tarp jo ir vie­no jau­nuo­lio ki­lo muš­ty­nės. „Ma­tyt, ry­te tas vai­ki­nas su­gal­vo­jo at­ker­šy­ti. Bet kas per žiau­ru­mas! Juk ker­šy­da­mas vie­nam, vi­sus mus ga­lė­jo su­de­gin­ti“, – ste­bė­jo­si R. Ba­nie­nė.

Gy­ven­to­jai su­rin­ko įkal­čius

Gy­ven­to­jų pa­stan­go­mis ne­tru­kus ir įkal­čiai bu­vo su­ras­ti – vie­no kai­my­no ma­ma pa­pa­sa­ko­jo, kad grįž­da­ma iš baž­ny­čios ma­tė prie ta­ko nu­mes­tą tal­pyk­lą su skys­čiu, pa­na­šiu į ben­zi­ną. Ta­da Ri­tos vy­ras nuė­jo į tą vie­tą ir grį­žo su „bam­ba­liu“.

Pa­sak mo­ters, pa­gal jį po­li­ci­ja ir pa­de­gė­ją grei­tai su­čiu­po – esą per­žiū­rė­jo de­ga­li­nių vaiz­do įra­šus ir pa­ma­tė jau­nuo­lį, ku­ris ben­zi­ną py­lė bū­tent į to­kią tal­pyk­lą.

Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai tą pa­čią die­ną su­lai­kė įta­ria­mą­jį – 1994 me­tais gi­mu­sį šiuo me­tu Plun­gė­je ap­si­sto­ju­sį Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­ją.

Su­lai­ky­ta­jam nu­sta­ty­tas leng­vas 0,45 pro­mi­lės gir­tu­mas. Dvi pa­ras pra­lei­dęs areš­ti­nė­je, ant­ra­die­nį jau­nuo­lis iš­leis­tas į lais­vę.

Jam pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl pa­si­kė­si­ni­mo vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du su­ga­din­ti sve­ti­mą tur­tą. Pa­sak pa­rei­gū­nų, rie­ta­viš­kis dėl jam ink­ri­mi­nuo­ja­mos vei­kos pri­si­pa­ži­no. Ti­kė­ti­na, kad to­kiu bū­du jis ban­dė iš­lie­ti šird­gė­lą dėl ne­sėk­min­gos mei­lės.

Ok­sa­nos ŠU­KIE­NĖS nuo­trau­kos

Vai­vą Plai­pie­nę, ku­ri už­kir­to ke­lią ne­lai­mei, tą ry­tą pa­ža­di­no anks­ti pra­bu­dęs nau­ja­gi­mis

Šios Ve­ly­kos V. Ma­čer­nio g. 49-ojo na­mo gy­ven­to­jams vos ne­si­bai­gė bai­sia tra­ge­di­ja

Rie­ta­viš­kis ap­lie­jo šio bu­to du­ris, ki­li­mė­lius, grin­dis ir jau ruo­šė­si vis­ką pa­deg­ti

Ri­ta Ba­nie­nė ste­bė­jo­si to­kiu jau­no žmo­gaus žiau­ru­mu