Naujausios
Nuo romantinių iki buitinių istorijų
Prieš kelias dienas į Šiaulių apskrities policiją kreipėsi 53 metų Šiaulių rajono gyventoja ir pranešė apie į mobiliojo ryšio telefoną gautą SMS pranešimą apie tariamai paskirtą baudą už transporto priemonės parkavimą draudžiamoje vietoje.
Žinutėje buvo atsiųsta ir aktyvi interneto nuoroda, paspaudusi ją, moteris suvedė savo elektroninės bankininkystės duomenis ir neteko 1 168 eurų.
63 metų moteris savo noru sukčiui dalimis atidavė net 29 900 eurų. Jos ir nusikaltėlio pažintis – „romantiška“. Pora susipažino per feisbuką. Pabendravus keletą dienų, vyras prisipažino esantis „įmonės, gaminančios naftos produktus, darbuotoju“ ir paprašė naujosios draugės paskolinti pinigų įrenginiui įsigyti. Romantinės pažinties pabaiga dabar jau aiški.
68 metų šiaulietis, pirkdamas automobilio detalę, programėle „What’s Up“ aktyvavo iš tariamo pardavėjo gautą nuorodą, suvedė savo asmens kodą ir prisijungimo prie elektroninių banko paslaugų duomenis. Prarado 301 eurą.
77 metų šiaulietis praėjusią savaitę neteko 131 800 eurų. Banko „Swedbank“ darbuotojais prisistatę rusakalbiai asmenys įtikino vyrą savo telefone įsidiegti nuotolinio prisijungimo programėlę, per kurią nuskaitė jo banko duomenis ir iššlavė sąskaitą.
Negana to, į namus atėję sukčiai pasiėmė ne tik senjoro asmeninę banko kortelę, bet ir jo vadovaujamos įmonės. Dalis pinigų buvo išgryninta bankomatuose.
Tai – tik paskutinių dienų nusikaltimai.
Investavimai ir svetimi palikimai – „ant bangos“
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ovidijus Brazys sako, jog sukčiai taiko įvairias apgaulingas pinigų pervedimo schemas per užsienio bankuose esančias sąskaitas, įvairias kriptovaliutų platformas. Po melagingos nuorodos atidarymo ir PIN kodo suvedimo, pinigai per kelias valandas išskaidomi į kelias sąskaitas, o iš jų skirtingomis sumomis konvertuojami į kriptovaliutas ir pervedami į skirtingas kriptovaliutų pinigines.
Kuriamos bankų, VMI, E.sveikatos, kitų populiarių svetainių klastotės. O daiktus internete parduodantiems žmonėms sukčiai rašo, kad prekė domina. Netrukus pardavėjui atsiunčiama kurjerio (DPD ar kito) nuoroda, kurią reikia atidaryti ir esą, „kad pardavėjas gautų pinigus“ suvesti PIN kodus. Nurodymą įvykdžius, sąskaitoje buvę pinigai – visi arba dalis – pervedami kitam asmeniui.
Sukčių aukos, anot O. Brazio, būna ir labai jauni žmonės, kartais nepilnamečiai, ir garbaus amžiaus asmenys. Būtent vyresni, feisbuke pamatę įvairius „žinomų žmonių straipsnius“ apie tai, kaip jie greitai praturtėjo investuodami, patys susisiekia su tariamu už investavimą atsakingu darbuotoju ir pradeda „investuoti“. Galiausiai praranda ne tik savo santaupas, bet ir įbrenda į skolas artimiesiems ar net bankams.
„Paskutiniais metais išpopuliarėjo melagingi skelbimai socialiniuose tinkluose, kad kažkam yra nebereikalingi namų apyvokos daiktai ir nori juos dovanoti. Žmonės susisiekia su daikto savininku, o jis atsiunčia melagingos siuntų tarnybos nuorodą, kuria, gavėjui aktyvavus, prisijungia prie sąskaitos ir nuskaito pinigus“.
Sukčiai ar jų pasiuntiniai, tyrėjo žodžiais, vis dar vaikšto ir pas gyventojus. Tik pastaraisiais metais pasikeitusi jų „sekama pasaka“, ji priderinama prie Lietuvos aktualijų, finansinių naujienų ir pan. Pastebėta, kad čia dažniau skambinama vyresnio amžiaus asmenims, prisistatoma policijos, banko ar telekomunikacijų atstovais, apgaule išviliojamos banko kortelės arba prašoma jas su PIN kodais perduoti į namus atvykstančiam asmeniui. Jei auka turi grynųjų, apsilankę sukčiai prašo juos išgryninti arba perduoti neva patikrinti.
„Iš apgaule išviliotų banko mokėjimo kortelių pinigai dažniausiai išgryninami kitame mieste. Po to grynieji per kurjerius, kurie dažnai yra ne Lietuvos piliečiai, išvežami iš Lietuvos“, – patirtimi dalijasi O. Brazys.
Pastebima, kad gyventojus sudomina ir sukčių atsiunčiami elektroniniai laiškai su tekstu, kad kažkas paliko didelį palikimą ir dokumentams tvarkyti reikia pervesti pinigų.
Sukčiai gali vilkėti pareigūno uniformą
Redas Vaišvilas, Šiaulių apskrities Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas, sako, kad dažniausios praėjusiais metais ir šiemet sukčių padarytos žalos yra iki 500 eurų bei nuo 1 000 iki 5 000 eurų. Paminėtos sumos sudaro apie 62 procentus visų padarytų žalų. Didesnės nei 10 000 eurų žalos sudaro apie 11 procentų visų atvejų.
„Nukentėjusiųjų mes jau nebekankiname klausimais, kodėl patikėjo pasakomis. Paprastai tai todėl, kad viskas atrodė įtikinamai. Pavyzdžiui, sukčiai atsiunčia nuorodą iš VMI, kad reikia sumokėti mokesčius, iš Unipark, kad susimokėtų už parkavimą – žmonės nepasigilina, spaudžia tą nuorodą ir veda duomenis“, – sakė komisaras.
Avansiniuose sukčiavimuose skubama įsigyti gerą daiktą (automobilį, telefoną, kompiuterį ar kt.) už gerą kainą. Nepasigilinę, kad daikto vertė įtartinai maža ir kur kas mažesnė už rinkos kainą, net nematę daikto ir pardavėjo žmonės skuba pervesti „avansą“.
Telefoniniai sukčiavimai – ši sukčiavimų rūšis ir žmonių patiklumas tyrėjams, pasak komisaro, iki šiol yra mįslė.
„Čia jau veikia sukčių kaip profesionalių užkalbėtojų efektas. Šiuo metu populiariausia istorija, kad policija vykdo tyrimą prieš nesąžiningus banko darbuotojus. Esą asmens pinigai banke yra nesaugūs, juos reikia perduoti atvykstančiam policijos kurjeriui, taip pat tyrimui „reikalingos“ ir banko kortelės. Tuo patikėjęs žmogus atiduoda visus turimus grynuosius ir banko korteles – sukčiai bankomatuose išgrynina visas sąskaitose esančias lėšas.“
Sukčiai, jau nebėra naujiena, skambina ir vaizdo skambučiu. Kad viskas atrodytų įtikinamiau ir gyventojui nekiltų abejonių, kalbėtojas (sukčius) gali vilkėti policininko uniformą. Tiesa, dažniausiai tas „policininkas“ kalba rusiškai.
R. Vaišvilas mato tik vieną būdą, kaip būtų galima ženkliai sumažinti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų skaičių. Tam, jo žodžiais, reikalingas piliečių budrumas bei kritinis mąstymas: nespausti nežinomų nuorodų, niekam neatskleisti savo asmens bei bankinių duomenų, nedalyti savo pinigų ar banko kortelių nežinomiems kurjeriams, neinvestuoti į neaiškios kilmės investicines platformas, atsakingai suvesti oficialių svetainių adresus – netikros svetainės adresas gali skirtis vos vienu simboliu, nemokėti avansų už feisbuke ar skelbimų portaluose siūlomas prekes.
Taip pat netikėti internetinėmis romantinėmis pažintimis, jei su laiku pradedamos kurti istorijos apie gyvenimo nesėkmes ir prašoma atsiųsti pinigų. Kiekvienas skambutis iš banko, policijos (nesvarbu, lietuvių, rusų kalba) ar panašių įstaigų prašant atiduoti pinigus, korteles, elektroninius duomenis ir pan. žmogui turėtų kelti įtarimą, reikėtų nedelsiant baigti pokalbį bei kreiptis į policiją ar banką.
Įmonių ar įstaigų finansininkai ar direktoriai turėtų sunerimti, jei nauji, o gal ir ilgalaikiai partneriai praneša, jog pasikeitė jų banko rekvizitai ir pinigines lėšas už prekes ar paslaugas reikia pervesti į naują sąskaitą. Tai, anot komisaro, gali būti ženklas, kad susirašinėjimas yra perimtas sukčių.
