Ugniagesys išgelbėjo kaimynus

Ug­nia­ge­sys iš­gel­bė­jo kai­my­nus

Vė­lų praė­ju­sio ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą už­si­de­gė Kel­mės ra­jo­ne, Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­ni­jos Kur­šų kai­me, gy­ve­nan­čių Ge­nės ir Vin­cen­to Va­ba­lic­kų na­mai. So­dy­bos šei­mi­nin­kai jau bu­vo įmi­gę. Juos iš mir­ties na­gų iš­plė­šė ug­nia­ge­siu dir­ban­tis kai­my­nas Sau­lius Lu­ko­šius. Ug­nia­ge­sys tą va­ka­rą ne­bu­dė­jo. Pats pa­ki­lęs iš lo­vos puo­lė į lieps­nų apim­tą na­mą. Iš­gel­bė­jo mo­te­rį. Vy­rą iš­gel­bė­ti pa­dė­jo at­sku­bė­ję Ty­tu­vė­nų ug­nia­ge­siai.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Ant­rą kar­tą gi­męs

Gais­ras Kur­šų kai­me pa­ste­bė­tas apie 23 va­lan­dą. Kel­mės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ins­pek­to­rius Mo­des­tas Se­le­mo­na­vi­čius in­for­ma­vo, kad spro­gi­nė­jant ši­fe­rį iš­gir­do ne­to­lie­se gy­ve­nan­ti šei­ma. Jie ir pra­ne­šė apie ne­lai­mę.

Kai­my­nai pi­rmiau­sia pa­skam­bi­no ta­me pa­čia­me Kur­šų kai­me gy­ve­nan­čiam ug­nia­ge­siu Kel­mės ra­jo­no prieš­gais­ri­nės sau­gos tar­ny­bos Ty­tu­vė­nų ko­man­do­je dir­ban­čiam Sau­liui Lu­ko­šiui.

„Mes jau mie­go­jo­me. Šo­kau iš lo­vos, už­si­me­čiau dar­bi­nį švar­ke­lį ir puo­liau į gais­ra­vie­tę. Nors tą va­ka­rą ne­bu­dė­jau, bet ma­no toks dar­bas. Pri­va­lau pa­dė­ti“, – re­dak­ci­jai pa­sa­ko­jo Sau­lius Lu­ko­šius.

Nu­bė­gęs prie de­gan­čio kai­my­nų Va­ba­lic­kų na­mo jis iš ten jau bu­vu­sių ki­tų kai­my­nų iš­gir­do, kad na­me yra abu ten gy­ve­nan­tys su­tuok­ti­niai Ge­nė ir Vin­cen­tas Va­ba­lic­kai. Ug­nia­ge­sys pro dū­mų ka­muo­lius įbė­go į na­mą. Ma­tė tik iš­ties­tas kaž­kie­no ran­kas. Stvė­rė už ran­kų ir iš­tem­pė iš de­gan­čio na­mo Ge­nę Va­ba­lic­kie­nę.

Iš­gel­bė­to­ji dai­rė­si sa­vo vy­ro. Jis mie­go­jo ki­ta­me kam­ba­ry­je. Ta­čiau jo lau­ke ne­bu­vo. Aiš­ku, jog pa­si­li­kęs vi­du­je.

S. Lu­ko­šius ban­dė ieš­ko­ti ir kai­my­no Vin­cen­to, ta­čiau ne­sėk­min­gai. Ke­lią pa­sto­jo dū­mai ir ug­nis.

Vė­liau vis dėl­to sėk­min­gai iš­gel­bė­tas Vin­cen­tas Va­ba­lic­kas „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo, jog iš mie­go jį pa­ža­di­no kai­my­nų šauks­mai. Pa­ju­tęs, jog de­ga na­mai, jis no­rė­jo iš­bėg­ti pro du­ris, ta­čiau du­rys jau lieps­no­jo. Vy­ras ga­vo dū­mų. To­dėl vėl pa­si­trau­kė į kam­ba­rį ir, ban­dy­da­mas iš­si­gel­bė­ti, pri­puo­lė prie lan­go. Tuo­met Sau­lius Lu­ko­šius ir tą va­ka­rą Ty­tu­vė­nų ko­man­do­je bu­dė­ję ug­nia­ge­siai jį iš de­gan­čio na­mo iš­trau­kė pro lan­gą.

Vy­ras bu­vo iš­vež­tas į li­go­ni­nę. Ta­čiau va­kar iš gy­dy­mo įstai­gos jau bu­vo grį­žęs. Ap­de­gi­mai – ne­stip­rūs. Skaus­min­gi nu­broz­di­ni­mai, ku­riuos pa­ty­rė, kai bu­vo trau­kia­mas pro lan­gą.

„Sun­kiai orien­ta­vau­si. Ma­ne bu­vo iš­ti­kęs šo­kas. Ma­tyt, tik ref­lek­sas gel­bė­ti gy­vy­bę nu­ve­dė prie lan­go. Esu la­bai dė­kin­gas ug­nia­ge­siams. Jau­čiuo­si lyg ant­rą kar­tą gi­męs“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė V. Va­ba­lic­kas.

Gais­ro prie­žas­tys ti­ria­mos

Tą va­ka­rą gais­rą Kur­šų kai­me ge­si­no Ty­tu­vė­nų, Kel­mės, Ši­lu­vos ug­nia­ge­siai. Apie pir­mą va­lan­dą nak­ties ug­nis su­tram­dy­ta. Ta­čiau ug­nia­ge­siai bu­dė­jo iki penk­tos va­lan­dos ry­to.

Gais­ro prie­žas­tys kol kas nė­ra vi­siš­kai aiš­kios. La­biau­siai ti­kė­ti­na, kad na­mas už­si­de­gė dėl elekt­ros ins­ta­lia­ci­jos. Pa­ts V. Va­ba­lic­kas pa­sa­ko­jo, kad gais­ro ži­di­nys buvo ne­gy­ve­na­mo­je na­mo pu­sė­je, san­dė­liu­ke, kuriame bu­vo su­dė­ti įvai­riau­si bui­ties ra­kan­dai. Šei­mi­nin­kai ten re­tai ir beu­žei­da­vo. Gy­ve­no vie­no­je na­mo pu­sė­je. O gais­ras ki­lo ne­gy­ve­na­mo­je.

Se­na­me me­di­nia­me na­me gy­ve­no jau tre­čio­ji kar­ta. Na­mą V. Va­ba­lic­kas bu­vo pa­vel­dė­jęs iš sa­vo tė­vų. Jo tei­gi­mu, elekt­ros ins­ta­lia­ci­ją bu­vo at­nau­ji­nę jo tė­vai apie 1980 me­tus.

Pir­mo­sio­mis die­no­mis po gais­ro pa­de­gė­liai bu­vo pri­si­glau­dę pas G. Va­ba­lic­kie­nės tė­vus Ty­tu­vė­nuo­se. Va­kar kal­bi­na­mi „Šiau­lių kraš­to“ jau bu­vo sa­vo na­muo­se. Mat, gy­ve­na­mo­ji na­mo da­lis ne­vi­siš­kai su­de­gė. Nuos­to­liai – di­de­li. Su­de­gė bui­ti­nė tech­ni­ka, bal­dų, as­me­ni­nių daik­tų. Da­lis tur­to su­lie­ta van­de­niu, ta­čiau šis tas nau­jo gy­ve­ni­mo pra­džiai dar iš­li­ko.

La­biau­siai V. Va­ba­lic­kas džiau­gė­si, kad iš­li­ko vi­si na­mo, skly­po ir as­mens do­ku­men­tai. Bū­tų bu­vę sun­ku ir kai­na­vę daug pi­ni­gų bei lai­ko įsi­gy­ti nau­jus.

Per sa­vait­ga­lį ne­lai­mės iš­tik­ta šei­ma šiek tiek ap­tvar­kė gais­ra­vie­tę. Kol kas ban­dys glaus­tis kad ir su­nio­ko­tuo­se sa­vo na­muo­se. Gal pa­vyks na­mą re­mon­tuo­ti? O gal par­duos vi­sai ša­lia Ty­tu­vė­nų esan­tį skly­pą ir nu­si­pirks bu­tą Ty­tu­vė­nų mies­te.

Ty­tu­vė­nų apy­lin­kių se­niū­no pa­va­duo­to­jas Tei­su­tis Ma­jaus­kas in­for­ma­vo, kad šei­ma ne­tu­ri dar­bo, gy­ve­na iš so­cia­li­nių pa­šal­pų, ta­čiau už pa­šal­pas są­ži­nin­gai ati­dir­ba se­niū­ni­jos pa­skir­tus vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus.

Kai vy­ras tu­ri svei­ka­tos pro­ble­mų, už jį ati­dir­ba žmo­na.

Kel­mės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos nuo­tr.

Po gais­ro tik tiek li­ko iš se­no me­di­nio na­mo. Ta­čiau ne­lai­mės iš­tik­ta šei­ma grį­žo į sa­vo na­mus ir glau­džia­si to­je pu­sė­je, kur dar yra lan­gai.