Ug­nis pra­žu­dė keis­tos so­dy­bos gy­ven­to­jus

Ug­nis pra­žu­dė keis­tos so­dy­bos gy­ven­to­jus

Nak­tį į tre­čia­die­nį Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je me­di­nia­me na­me­ly­je su­de­gė 75 me­tų mo­te­ris ir be­veik de­šim­čia me­tų jau­nes­nis su­tuok­ti­nis.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

De­gė­sių kva­pas

De­gė­sius Ra­mu­čių gat­vės gy­ven­to­jai užuo­dė šiek tiek po vi­dur­nak­čio. Spė­lio­ta: gal ne­to­li esan­čiuo­se krū­my­nuo­se svy­la kū­ren­to lau­žo nuo­dė­gu­liai.

Po ke­le­to va­lan­dų at­sar­ges­nie­ji nu­spren­dė ieš­ko­ti kva­po ži­di­nio. Paaiš­kė­jo, kad gais­ras įsi­siau­tė­jo už tre­je­to šim­tų met­rų nuo kraš­ti­nio pen­kiaaukš­čio na­mo esan­čia­me ap­tver­ta­me kie­me su dau­gy­be ūkio pa­sta­tų ir pa­šiū­rių.

Ket­vir­tą va­lan­dą nak­ties iš­kvies­ti ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai ra­do at­vi­ros lieps­nos apim­tą me­di­nį 7 met­rų il­gio ir 3 met­rų plo­čio na­me­lį.

At­vy­ko tri­jų gais­ri­nių eki­pa­žai. Ta­čiau nie­kas iš­kart į pa­tal­pą ne­be­ga­lė­jo pa­tek­ti.

Be­veik vi­siš­kai su­de­gė sto­gas, jį lai­kiu­si per­dan­ga. Sto­vė­ti li­ko nuo­dė­gu­liais ir­gi vir­tu­sios sie­nos.

Tik lo­ka­li­za­vus gais­rą na­mo vi­du­je tarp nuo­dė­gu­lių ras­ti dvie­jų stip­riai ap­de­gu­sių kie­mo šei­mi­nin­kų kū­nai.

Įtar­ti­nas dūmt­rau­kis

Ug­nis ne­pa­ken­kė tik iš ko­ky­biš­ko me­ta­lo pa­da­ry­tai kros­ne­lei ir dūmt­rau­kiui.

Šie sa­va­dar­biai įren­gi­niai, kaip tei­gė Ak­me­nės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­res­ny­sis ins­pek­to­rius Ma­rius Skers­to­nas, ga­lė­jo tap­ti gais­ro prie­žas­ti­mi, nes ne­tin­ka­mai įreng­ti.

Pa­na­šu, kad iš kros­nies ky­šan­tis me­ta­li­nis dūmt­rau­kis lie­tė­si su me­di­nė­mis pa­sta­to konst­ruk­ci­jo­mis, to­dėl jos pa­ma­žu ėmė svil­ti, o ga­liau­siai už­si­de­gė.

Ug­nis leng­vai įki­bo, nes na­me­lio sta­ty­bai pa­nau­do­ti se­ni lan­gai, du­rys, į tarp­sie­nius pri­kiš­ta šiau­dų, sto­gas deng­tas ru­be­roi­do, ši­fe­rio, li­no­leu­mo ga­ba­lais.

Įmi­gę šei­mi­nin­kai ga­lė­jo už­dus­ti nuo pa­skli­du­sių svi­lė­sių.

Kū­rė neįp­ras­tą ap­lin­ką

Gy­ve­na­muo­ju būs­tu pa­vers­tas pa­sta­tas iš­ki­lo be sta­ty­bos pro­jek­to.

Vals­ty­bi­nė­je že­mė­je įsi­kū­ru­si šei­ma per ke­lio­li­ka me­tų taip pat sa­va­va­liš­kai su­ren­tė dau­giau kaip de­šimt at­ski­rų pa­šiū­rių. Vie­no­se va­sa­rą au­gi­no dar­žo­ves, ki­to­se – na­mi­nius gy­vu­lius ir paukš­čius. Tu­rė­jo ir pus­rū­sių – der­liui lai­ky­ti. Erd­viau­sia pa­tal­pa ta­po sa­vo­tiš­ka pa­la­pi­nė su di­džiu­liu sta­lu vi­du­ry­je, glau­džiai su­pa­mo vien fo­te­lių, minkš­ta­suo­lių ir so­fų. Nuo kie­me telk­šan­čių pur­vy­nų ap­sau­go juos dangs­tan­tys ki­li­mai.

Dau­gy­bę to­kio tur­to šei­mi­nin­kai su­si­tem­pė nuo at­lie­kų kon­tei­ne­rių, kai čia kaip ne­rei­ka­lin­gas iš­mes­da­vo Nau­jo­sios Ak­me­nės mies­to gy­ven­to­jai.

Ta­čiau kie­mo šei­mi­nin­kai to­li gra­žu gat­vė­je ne­bu­vo pa­na­šūs į aso­cia­lius as­me­nis. Po­ra po par­duo­tu­ves vaikš­čio­da­vo iš­si­puo­šę, iš­si­kvė­pi­nę.

Ar­ti­miau­sia­me nuo ap­tver­tos te­ri­to­ri­jos esan­čia­me pen­kiaaukš­čia­me na­me su­tuok­ti­niai tu­rė­jo bu­tą. Pro jo lan­gus ga­lė­da­vo nu­žvelg­ti, ar kie­me vis­kas tvar­ko­je.

Mė­ga­vo­si gam­ta

Bu­te daž­niau mėg­da­vo nak­vo­ti vy­ras, o žmo­na – gam­to­je. Jai ši san­tuo­ka bu­vo tre­čio­ji. Su anks­tes­niais su­tuok­ti­niais susi­lau­kė po po­rą vai­kų, vi­si gy­ve­na sa­va­ran­kiš­kai.

Anks­čiau dau­giau­sia mez­gė­ja dir­bu­si mo­te­ris šiuo po­mė­giu mė­ga­vo­si ir se­nat­vė­je. Sa­vo drau­gėms džiaug­da­vo­si, kaip jai ma­lo­nu megz­ti šle­pe­tes ne tarp ke­tu­rių sie­nų, o me­džių ir įvai­rių gam­tos gar­sų ap­sup­ty­je.

Puo­šė ir kie­mą. Ak­me­nys – nu­da­žy­ti, dau­giau­sia ža­liai ir rau­do­nai. Pris­ta­ty­ta de­ko­ruo­tų stul­pų. Kai ku­rie pa­da­bin­ti mez­gi­nu­kais, dro­ži­nu­kais. Gė­lių dar­že­lius su­pa de­ko­ra­ty­vios tvo­re­lės. Ant sie­nų pri­pieš­ta ryš­kias­pal­vių žie­dų. To­kiais iš­drož­tais ar iš­kar­py­tais ap­ka­li­nė­tos sie­nos, du­rys, tvo­ros.

To­kiu gy­ve­ni­mu su­si­do­mė­ju­siems žur­na­lis­tams mo­te­ris ne kar­tą sa­kė, kad pa­ro­do, kaip ga­li­ma iš­gy­ven­ti pa­pras­tam mies­tie­čiui užuo­t de­ja­vus dėl sun­ku­mų.

Kvies­ta po­li­ci­ja

Su­tuok­ti­niai ki­tų aky­se bu­vo keis­tuo­liai.

Su­lauk­da­vo prie­kaiš­tų, kam kie­me nak­ti­mis ska­li­ja šu­nys. To­dėl va­sa­rą mies­tie­čiai net veng­da­vo il­sė­tis prie at­vi­rų lan­gų.

Ke­tur­ko­jai ne­rim­da­vo, kai šei­mi­nin­kai nak­ti­nė­da­vo su links­mo­mis kom­pa­ni­jo­mis.

Į so­dy­bą yra kvies­ta ir po­li­ci­ja, kai su­tuok­ti­niai su­si­vai­dy­da­vo. Daž­niau­siai bū­da­mi abu ne­blai­vūs. Bar­nių ini­cia­to­re ne­re­tai tap­da­vo žmo­na.

Kaip sa­kė jos bi­čiu­lė, daž­niau­siai, kai mo­te­ris „su­si­pyk­da­vo pir­miau­sia pa­ti su sa­vi­mi“.

Su­de­gė tvar­tas

Per­nai po vie­nų iš­ger­tu­vių so­dy­bo­je su­de­gė tvar­tas. Gais­rą pa­ju­to ir­gi ne įmi­gę šei­mi­nin­kai, o pa­ša­li­niai žmo­nės.

Tuo­met bu­vo va­sa­ros me­tas, kai mies­tas ne­sku­ba poil­siui už­si­da­ry­ti bu­tuo­se. Nak­ti­nė­jan­tis jau­ni­mas iš­kvie­tė ug­nia­ge­sius, jie spė­jo iš tvar­to iš­va­ry­ti kar­vę, ki­tus gy­vu­lius, neiš­gel­bė­ta tik vi­sų viš­tų. Džiaug­ta­si, kad ug­nis ne­per­si­me­tė vos už ke­lių met­rų nuo tvar­to bu­vu­sį na­me­lį, ku­ris šį­kart ir su­de­gė

Nes­pė­ję vi­sų tvar­to nuo­dė­gu­lių pa­nai­kin­ti, šei­mi­nin­kai ša­lia jų ru­de­nį su­ren­tė me­di­nę sie­ną su dvejomis du­ri­mis. Iš kie­mo at­ro­dė kaip de­ko­ra­ty­vus ak­cen­tas.

Au­to­riaus nuo­tr.

Žu­vu­sius su­tuok­ti­nius pa­ži­no­ju­si mo­te­ris jų at­mi­ni­mui va­kar gais­ra­vie­tė­je už­de­gė žva­ke­lę.

Nuo sa­va­dar­bės me­ta­li­nės kros­ne­lės ga­lė­jo kil­ti gais­ras na­mu­ke, ku­ria­me su­de­gė ja­me nak­vo­ję su­tuok­ti­niai.