Naujausios
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais, vien per sausio mėnesį, dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų šalyje jau kilo 168 gaisrai. Pernai dėl šių priežasčių gyvenamosios paskirties pastatuose iš viso buvo gesinta 1 080 gaisrų. Gaisruose jau žuvo 11 žmonių.
Žiemą intensyviau kūrenant krosnis, gaisrai dažniausiai kyla nevalytame dūmtraukyje užsidegus suodžiams, taip pat dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, iškritusių žarijų ar per arti laikomų malkų.
Vykdydami gaisrų prevencijos akcijas ugniagesiai įvertina gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą, taip pat ir šildymo įrenginių būklę.
Nustatyta, kad praėjusiais metais ugniagesių aplankytuose būstuose beveik kas dešimta krosnis ar kitas šildymo įrenginys buvo netvarkingas arba netinkamai eksploatuojamas (kuras ar kiti degūs daiktai laikomi per arti pakuros, grindys ties pakura neapsaugotos nedegiomis medžiagomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos).
Norint išvengti skaudžių nelaimių, jokiu būdu negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Iš dūmtraukių ir krosnių privalu išvalyti suodžius. Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius. Smilkstančias anglis ar pelenus galima pilti tik į metalinius indus ir iškratyti juos ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų. Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai turi būti išbalinti. Ypač pavojingi sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti.
Ugniagesiai gelbėtojai primena gyventojams – nelaukiant nelaimės įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.