Naujausios
Teismų istorijos muziejui eksponatų netrūktų
Priešgaisrinės apsaugos ir Policijos istorijos muziejų Šiauliuose įkūrėjas, Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas tikisi įgyvendinti sumanymą Šiaulių apygardos teisme įkurti Teismų istorijos muziejų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Aistrą uždegė spausdinimo mašinėlė
A. Vilbiko idėjai pritaręs ir Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Vytautas Kursevičius. Taigi belieka sulaukti, kol bus baigta Šiaulių apygardos teismo pastato Dvaro gatvėje rekonstrukcija.
Teismų istorijos muziejuje būtų eksponuojami A. Vilbiko per tris dešimtmečius surinkti eksponatai, liudijantys Lietuvos teismų kelią nuo XV amžiaus iki šių dienų.
Teisėjas sako, kad Lietuvos teisės ir teismų raidą paliudijančių daiktų, pradedant nuo įrankių ir techninių priemonių, kuriomis nuo seniausių laikų naudojosi teisėjai ir kiti teismų darbuotojai, iki tarpukario Lietuvos teismų bylų, asmens dokumentų, įstatymų, šaukimų į posėdį, priesaikos tekstų ir t.t., gausu ne tik jo namuose, sodyboje, bet ir darbo kabinete.
„Draugai ir pažįstami, jei jau sveikina su gimtadieniu, žino, ką man nešti – ogi kokią senieną! – šmaikštauja A. Vilbikas. – O su žmona, kuri nelabai patenkinta mano pomėgiu, tenka ieškoti susitarimo“.
Pomėgis, veikiau poreikis, rinkti ir saugoti viską, kas bent kiek kvepia Lietuvos teisės istorija, anot teisėjo, gimė bene prieš tris dešimtmečius, kai rankose atsitiktinai atsidūrė senovinė spausdinimo mašinėlė, tiesa, buvusi su rusiška klaviatūra. Klaviatūrą A. Vilbikas perdarė į lietuvišką, tačiau įsižiebusi aistra taip ir nebeužgeso.
Kuris iš šimtų surinktų eksponatų teisėjui pats brangiausias, šiandien negalėtų atsakyti. Sako, kad brangiausias paprastai būna tas, kuris gautas paskutinis. Paskui šitą paskutinį pakeičia kitas paskutinis. Vis dėlto A. Vilbikas prisipažįsta: vertingiausi jam – seniausi savo amžiumi.
Didžiulę ir įvairią asmens dokumentų iš įvairių Lietuvos regionų kolekciją surinkęs teisėjas svajoja įsigyti ir Klaipėdos krašto žmonių pasų, nes kol kas jų neturi nė vieno.
Tarp gausybės istoriniu požiūriu itin vertingų eksponatų – ir 1863 metų sukilimo metu padarytas ginklas, prieš Antrąjį pasaulinį karą Teisingumo ministerijos išleista knyga „Žinios apie nusmerktuosius“, kurioje teisėjai jose rasdavo informaciją apie teistus asmenis. Taip pat į metalinėje dėžėje bemaž prieš septynis dešimtmečius užcinkuota ir žemėje įkasta knyga „Žemaičių kankiniai“, liudijanti Rainių miškelio tragediją. Ši knyga, apdairiai išsaugota nuo tuometinio sudeginimo, atsitiktinai iškasta tik šiemet.
Dalį eksponatų paskolino
Praėjusią savaitę Nacionalinėje teismų administracijoje atidaryta teismų ekspozicija. Didžiąją jos dalį, apie 95 procentus, sudaro Šiaulių apylinkės teismo teisėjo A. Vilbiko surinkti daiktai.
Surinktus eksponatus šiaulietis teisėjas paskolino vieneriems metams. Vėliau visi eksponatai turėtų rasti savo vietą jau minėtame Šiaulių apygardos teisme įrengtame Lietuvos teismų muziejuje.
Parodą sostinėje sudaro keturi laikotarpiai: Lietuvos teismai iki 1918 metų, Nepriklausomos Lietuvos teismai 1918–1940 metais, Lietuvos okupuoto krašto teismai 1940–1990 metais ir Nepriklausomos Lietuvos Respublikos teismų reforma po 1990 metų kovo 11 dienos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ĮKŪRĖJAS: Lietuvos istorija nuo vaikystės besidomintis Šiaulių apylinkės teismo teisėjas sukaupęs gausybę teisminės medžiagos iš įvairių Lietuvos teisės raidos laikotarpių. Dviejų muziejų Šiauliuose įkūrėjas įsitikinęs, kad surinkti eksponatai – vaizdinė medžiaga, su kuria turi būti susipažinęs kiekvienas lietuvis.
KNYGA: 1932 metais išleista knyga „Žinios apie nusmerktuosius“ tarsi žinynas, kuriame surašyti visi nuteistieji.
ATSPAUDAS: Asmens dokumente – be užrašyto „ypatos“ ūgio – ir dešiniojo smiliaus atspaudas.
KNYGA: Metalinė dėžė su joje užcinkuota knyga „Žemaičių kankiniai“ iškasta visiškai šlapia. Leidinį kolekcionieriui Alfredui Vilbikui teko ilgokai džiovinti, tačiau tai, ką kadaise pavyko nuslėpti – gyva istorija.