Teismo nutartis yra, bet jos vykdymas nerūpi

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Kuri institucija nesukontroliavo, kad nutartis būtų įvykdyta?
„Čekiukų“ reikaluose „sublizgėjusią“ buvusią Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narę ir vicemerę Danguolę Martinkienę teisingumas pasivijo tik po pusės metų. Nors Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja dar vasario mėnesį patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir D. Martinkienę nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą, uždrausdamas trejus metus darbuotis valstybės tarnyboje, ji pareigų nei Šiaulių miesto savivaldybėje, nei kaip Seimo nario patarėja neprarado lygiai pusmetį. Atleista tik susidomėjus žurnalistams.
Atsakingos institucijos stumia kaltę nuo savęs ir nė viena nepripažįsta nesukontroliavusi, kad teismo nutartis būtų įvykdyta.

Neteko teisės dirbti, bet dirbo

Viešuose Šiaulių miesto savivaldybės darbuotojų kontaktų sąrašuose nevyriausybinių organizacijų koordinatorės D. Martinkienės pavardės dabar jau nebėra. Vietoje pavardės – įrašas, kad minėtos koordinatorės (vyriausiosios specialistės) etatas yra laisvas.

2019–2023 metų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narės D. Martinkienės karjerai koją pakišo pateikta neteisinga informacija apie patirtas išlaidas kurui bei transporto priemonei remontuoti, ir dėl to apgaule įgytą Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą – Tarybos nario veiklos išlaidoms padengti skirtas išmokas.

Šių metų vasarį teismas, gavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrej Mirnyj prašymą patvirtinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nepagrįsto praturtėjimo D. Martinkienės atžvilgiu, priėmė nutartį ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat įpareigojo į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 1 000 eurų bei atėmė teisę trejus metus būti išrinkta ar paskirta į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių pareigas.

Pinigus į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą D. Martinkienė sumokėjo iš karto. Tačiau iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybėje bei kaip Seimo nario Aido Gedvilo patarėja atleista nebuvo. O ir pati neatsisakė.

Nors nevyriausybinių organizacijų koordinatorės etatas Šiaulių miesto savivaldybėje jau laisvas, kyla klausimas, kodėl nuo šių metų vasario mėnesio, kai Šiaulių apylinkės teismas iš D. Martinkienės atėmė teisę dirbti valstybės tarnautoja, ji tokias pareigas ėjo net iki šio mėnesio pradžios? Arba, kas turėjo sukontroliuoti, kad teismo nutarties būtų laikomasi?

Tarnybos nesutaria, kas buvo atsakingas

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Levickienė „Šiaulių kraštą“ informavo, kad vasario 12 dienos Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas D. Martinkienės atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdyba, prokuroro pavedimu, išsiuntė Lietuvos probacijos tarnybai – institucijai, kontroliuojančiai baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą. Minėta teismo nutartis, teigė prokuratūros atstovė, vykdymo kontrolei taip pat buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Šiaulių apygardos prokuratūra, tik birželio pabaigoje sužinojusi apie teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą bei, I. Levickienės žodžiais, siekdama kaip galima skubiau užtikrinti nurodytos teismo nutarties vykdymą, liepos 1 dieną išsiuntė informaciją bei teismo nutarties nuorašą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir Seimo kanceliarijai.

„Tinkamas teismo nutarčių vykdymas, be abejonės, yra vienas iš itin svarbių teisės viršenybės principo įgyvendinimo elementų, todėl prokuratūroje teismo nutarčių vykdymo teisinio reguliavimo ir kontrolės procese kylantys klausimai su Lietuvos probacijos tarnyba bus aptarti artimiausiu metu“, – sakė ji.

Lietuvos probacijos tarnybos patarėjos Simonos Banėnienės aiškinimu, Probacijos tarnyba, gavusi sprendimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – įtraukia asmenį į priežiūrą bei į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą.

S. Banėnienė pabrėžė, kad sprendimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę asmens darbovietės administracijai turi pateikti ne Probacijos tarnyba, o tokį sprendimą priėmusi institucija. (Šiaulių apygardos prokuratūra!? – red. past.)

„Probacijos tarnyba, gavusi duomenų apie skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – informavo pašnekovė.

Šiaulių apskrities policijos atstovas Artūras Šliavas patvirtino, kad birželio 25 dieną buvo gautas Probacijos tarnybos kreipimasis. Tačiau, patikslinus aplinkybes, liepos 7-ąją pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymo, prokurorui patvirtinus, atsisakyta. Priežastis – nesurinkta pakankamai duomenų.

Teismas vykdymo nekontroliuoja

Savo žodį šiame teisiniame rebuse tarė ir Šiaulių apylinkės teismas. Paaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant prokuroro prašymus, įteikimą proceso dalyviams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, taip pat jų pateikimą vykdyti užtikrina ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras. Todėl duomenų apie tai, kam buvo išsiųsta ar neišsiųsta minėta nutartis, teismas neturi.

„Teismas nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo kontrolės, todėl negali vertinti jos vykdymo eigos ar pasisakyti dėl galimo jos nevykdymo priežasčių bei už tai atsakingų asmenų. Teismas neturi duomenų apie konkrečiai D. Martinkienės einamas pareigas, todėl jų atitikties paskirtai priemonei individualiai nevertina“, – akcentuojama Šiaulių apylinkės teismo atsiųstame atsakyme.

Atleista beveik po pusmečio

Galiausiai – Šiaulių miesto savivaldybė.

Tarptautinių ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis „Šiaulių kraštui“ atsakė, kad „Savivaldybė po 2026 metų vasario 12 dienos negavo jokios informacijos apie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį, kuria D. Martinkienei buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Minėtą nutartį Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius Savivaldybei persiuntė tik liepos 1 dieną“.

Todėl, anot V. Lebedžio, liepos 3 dieną D. Martinkienė buvo atleista iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nevyriausybinių organizacijų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigų. Atleidimo priežastis – „valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų“.

Seimo kanceliarija Seimo nario A. Gedvilo patarėją atleido liepos 2-ąją – išvakarėse gavusi Šiaulių apygardos prokuratūros informaciją bei teismo nutarties nuorašą.

Kanceliarija informavo, kad D. Martinkienė patarėja (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigos) dirbo nuo 2025-ųjų rugsėjo 25 dienos ir kad informacijos apie jos atžvilgiu priimtą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą anksčiau nebuvo gavusi.

Buvo suklaidinta?

„Šiaulių kraštas“ pakalbino kone visas teisėsaugos institucijas teismo nutarties nepaisymu ant kojų sukėlusią buvusią Savivaldybės tarybos narę, kadais „darbietę“, o nuo 2023 metų jokiai politinei partijai nepriklausančią D. Martinkienę.

Ji teigia, kad sužinojusi apie vasario mėnesį teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – valstybės tarnautojo pareigų apribojimą trejiems metams – iš karto pasikonsultavo su juristais bei informavo savo tiesioginį vadovą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. Bartulį.

„Gavau paaiškinimą, kad mano pareigų šis sprendimas neliečia. Juk aš nesikreipiau į valytoją, kreipiausi į savo tiesioginį vadovą. Būtų pasakęs, būčiau iš karto ir pati išėjusi. O dabar liepos 3 dieną atleido, kaip praradusią nepriekaištingą reputaciją. Nieko nesuprantu ir negaliu komentuoti“, – sakė pašnekovė.

D. Martinkienės teigimu, nepagrįstai gautus pinigus, kurie buvo išmokėti kaip išlaidos, patirtos vykdant Tarybos nario pareigas, ji Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui grąžinanti dalimis pagal numatytą grafiką. Paskutinė įmoka – 2027 metų balandį.

Įtarta turto pasisavinimu ir kitais nusikaltimais

2025 metų lapkričio pabaigoje iškeltos bylos duomenimis, D. Martinkienė, 2019–2023 metais eidama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, klastodama apyskaitas ir ataskaitas, jose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas išlaidas kurui ir transporto priemonės remontui, apgaule įgijo Šiaulių miesto savivaldybei priklausantį turtą – Tarybos nario veiklos išlaidoms padengti skirtas 9 075 eurų vertės išmokas.

Įtarimai buvusiai Šiaulių miesto tarybos narei pareikšti Specialiųjų tyrimų tarnybai atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiam tyrimui dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti. D. Martinkienė buvo įtariama dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais.

Įtariamajai kaltę pripažinus bei sutikus atlyginti miesto biudžetui padarytą žalą, prokuratūra sutiko sudaryti taikos sutartį ir ikiteisminį tyrimą nutraukti.