Naujausios
Šuo Rikis padėjo surasti žmogų
Sausio 4-ąją, po visą naktį vykusios paieškos, Joniškio rajono Buivydžių kaime pavyko surasti dingusią 26 metų Jurdaičių kaimo gyventoją. Negalią turinčios merginos paieškos operacijoje dalyvavo ne tik policijos pareigūnai, bet ir VSAT Pasienio rinktinės kinologas su savo keturkoju Rikiu. Šuo — Pakrančių apsaugos rinktinės pažiba.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Paieška — laukais ir provėžomis
Paieškos operacija trim Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnams — Vytautui Pakatiliui, Vidmantui Jašiškiui, Gintautui Kriščiūnui — ir VSAT Pakrančių rinktinės kinologui Raimondui Gurskiui bei jo augintiniui vokiečiui aviganiui Rikiui buvo viena iš sudėtingesnių. Pėdsekiams per sniegą teko nuklampoti ne vieną kilometrą, kol Jurdaičių kaimo sankryžoje, toje vietoje, kur susikerta net keturi kaimo keliai, pavyko aptikti iš namų išėjusios neįgalios merginos pėdas.
Pagal asmeninių dingusios jurdaitiškės daiktų kvapą Rikis nesunkiai atrinko jos pėdsakus ir pasileido vienu keliu.
Operacija, sako Rikio dresuotojas VSAT pareigūnas R. Gurskis, nebuvo paprasta ne tik šuniui, bet ir pareigūnams. Dingusiosios pėdos vietomis buvo įžiūrimos kelio provėžose, kitose vietose jos buvo įspaustos kieta pluta užsidengusiame sniege. Tad keturkojis pėdsekys, pasak kinologo, vietomis ramiai lėkdamas provėža, staiga pamesdavo pėdsakus ir pasukdavo į šoną bei vėlei grįždavo į provėžas.
Per sniegą ratais sukančius paieškos dalyvius stabdė ir Maldenių tvenkinys. Pareigūnai su šunimi priešakyje brido per iki kelių užsnigtą ir vandeniu pažliugusį ledą.
Po bemaž septynias valandas trukusios paieškos, apie šeštą valandą ryto, Rikis netikėtai sureagavo, duodamas suprasti netoliese esant ieškomo žmogaus.
Skirtingai nei įprastų paieškos operacijų metu, kuomet ieškomąjį suradęs šuo akimirksniu šauna prie jo ir apie radinį informuoja griausmingu lojimu, šįkart keturkojui buvo uždėtas antkaklis. Baimintasi, kad gyvūnas tokiu elgesiu gali išgąsdinti ligotą merginą.
Sustirusią jurdaitiškę paieškos dalyviai surado Buivydžių kaimo ribose, kelyje Joniškis— Žagarė, ties anksčiau veikusia naftos perpumpavimo stotimi. Jai suteikta medikų pagalba. Šiandien beveik nekalbanti ir sunkiai aplinkoje besiorientuojanti mergina jau namuose.
Rikis myli
Paieškos operacijoje pasitarnavusio pasienio rinktinės keturkojo Rikio dresuotojas R. Gurskis gerų žodžių savo augintiniui negaili. Šešerių metų aviganis — judrus, smalsus, labai energingas. Jis — labai gero sudėjimo šuo, tiesia kaip lenta nugara.
VSAT pareigūno žodžiais, antri metai jo dresuojamas augintinis — su charakteriu. Gerą nuotaiką, prielankumą keturkojis demonstruoja nuolankiai, priglausdamas ausis, o blogą — išdidžiu žvilgsniu.
R. Gurskis save vadina Rikio gaujos vadu. Be jo, vado, Rikis nežinotų kaip elgtis, o dabar kinologui užtenka tik žvilgtelėti į ištikimas šuns akis ir šis pasirengęs pildyti kiekvieną jo norą.
„Mes mylime vienas kitą. Dirbame griežtai ir atsakingai, bet stengiamės nesipykti, — bendravimo su Rikiu paslaptis pasako kinologas. — Dažniausiai geruoju abu susišnekame, skanėstu jį pavaišinu. Labai svarbu rasti su gyvūnu kontaktą, kitaip rezultato nebus.“
Raimondas sako, kad išsiilgęs aviganis mėgsta jam liežuviu lyžtelėti per skruostą. Atseit — labas. Šis gestas — ženklas, jog šuo atsidavęs.
„Kartais Rikis per pratybas bėga pro šalį, staiga prišoka, palaižo ranką ir nurūksta kaip nutrūkęs, — pasakoja kinologas. — Dėl tokio poelgio kartais net nustembu — gi neviliojau jo skanėstu. O Rikis taip parodo šunišką meilę. Toks gestas trunka tik akimirką — bet apie draugystę pasako labai daug.“
Rikis nori lėkti
Rikis — emocingas šuo. Kartais suirzęs, kartais meilus. Tokiais momentais kinologas su šunimi net apsikabina.
Pasitaiko, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos keturkojui pratybų metu pritrūksta kantrybės. Tada Rikis susinervina ir, nebaigęs darbo, laukia paskatinimo, atseit, jei šeimininkas nori darbuotis toliau, privalo pakišti skanėstą.
„O aš neduodu, nes reikia dar padirbėti. Tada Rikis parodo nepasitenkinimą, — šypsosi pareigūnas. — Bet mūsų įtampa — tik trumpalaikė.“
R. Gurskis sako, kad gyvūnas jį puikiai jaučia. Pavyzdžiui, nuspėja, kokiu tikslu šeimininkas iš gyvenamojo namo išeina į kiemą.
„Jei išeinu be uniformos, Rikis nerodo emocijų, tada jo žvilgsnis būna orus ir abejingas“, — apie augintinį kalba kinologas.
Tačiau jei R. Gurskis duryse pasirodo uniformuotas, Rikis žino: netrukus prasidės linksmybės. Tada šuo voljere pradeda šokinėti gal net iki kokių dviejų metrų, vis nekantraudamas dumti. Išleisto iš voljero Rikio neįmanoma sulaikyti — jis apibėga kelis ratus aplink „gaujos vadą“, aplink automobilį, pažymi visus kampus ir atšauna į automobilį.
Rikis — ne pirmas Pakrančių užkardos kinologo R. Gurskio augintinis. Ankstesnis pareigūno šuo buvo vardu Kora. Dabar ši kalė jau baigusi tarnybą ir gyvena pas naujus šeimininkus Ginkūnuose, Šiaulių rajone.
INDĖLIS: Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas Raimondas Gurskis sako, kad jo augintinio Rikio indėlis sėkmingai pasibaigusioje žmogaus paieškos operacijoje nemenkas.
PAREIGŪNAS: Vokiečių aviganis Rikis — judrus, atsidavęs ir atsakingas pareigūnas.
Nuotr. ir asmeninio albumo