Sukčių prasimanymais vis dar tikima

Redakcijos archyvo nuotr.
Telefoniniai sukčiai, nepaisydami rizikos stoti prieš teismą, iš patiklių gyventojų išvilioja tūkstantines sumas.
Prisistatydami „Google“, banko ar policijos darbuotojų vardu sukčiai kiekvieną dieną skambina Lietuvos gyventojams, bandydami išvilioti jų santaupas. Džiugu, kad dauguma žmonių iš karto nutraukia pokalbį. Vis dėlto ne vienas patiki ir praranda tūkstančius eurų.

Per pusantro mėnesio Šiaulių apskrities gyventojai iš sukčių sulaukė maždaug 30 skambučių, apie kuriuos buvo informuota policija. Tikėtina, kad iš tiesų skambučių buvo daug daugiau, tik žmonės, pasiuntę sukčius kuo toliau, nematė reikalo informuoti pareigūnų. Keturi skambučiai finansiškai buvo skaudūs – žmonės apgauti ir prarado iš viso beveik 62 tūkstančius eurų.

Nuo sukčių nukentėjo rusiškai suprantantys žmonės, kadangi beveik visi skambinusieji – rusakalbiai.

Sukčių auka tapusiai 65-erių šiaulietei paskambinęs nepažįstamasis pranešė, kad nulaužta jos „Google“ paskyra, esą tikėtina, kad tai padarė į jos pinigus banke nusitaikę sukčiai. Šiaulietė buvo įspėta, kad tuoj su ja susisieks banko darbuotoja, kuri imsis priemonių sąskaitai apsaugoti. Ir išties nukentėjusiajai netrukus paskambino moteris, kuri prisistatė esanti banko darbuotoja. Skambinusioji paaiškino, kad, norint išvengti bėdų, būtina prisijungti prie jos sąskaitos ir patikrinti, kokia yra situacija. Pasimetusi moteris nepažįstamajai padiktavo visus elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, jos įtikinta į savo telefoną įdiegė neva antivirusinę, o realiai kenkėjišką programą, į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui, neva banko kurjeriui, atidavė banko mokėjimo kortelę.

Sukčiai moteriai nuo telefono atsitraukti neleido porą valandų – kad ji kam nors nepaskambintų ir neatsipeikėtų. Galiausiai paskambino neva policijos pareigūnas ir, pranešęs, kad įtariamieji sulaikyti, liepė moteriai rašyti pareiškimą policijai. Moteris parašė, tik, nesulaukdama tolesnės instrukcijos, pati paskambino į policiją klausti, ką jai toliau daryti. Šiaulietei buvo paaiškinta, kad nei „Google“, nei banko ar policijos darbuotojai telefonu neklausinėja žmonių jų elektroninės bankininkystės duomenų, ir sužinojo, kad ji tapo sukčių auka. Ir šios sukčių atakos rezultatas – iš gyventojos sąskaitos į nepažįstamo asmens sąskaitą išplaukę tūkstančiai eurų bei jos vardu paimtos paskolos, kurios iš pradžių buvo pervestos į jos sąskaitą, vėliau pinigai išsiųsti į svetimas sąskaitas.

Policija pataria su įtartinais skambintojais nepradėti pokalbio, ypač išgirdus nepažįstamą rusiškai kalbantį asmenį, kad ir kuo jis prisistatytų.

Vertėtų prisiminti, kad aferistų siūlomos programos yra virusai. Įdiegtos išmaniajame telefone tokios programos sieks perimti galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Tikslas – prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.