Naujausios
Sukčiams sekasi
Šiauliečio Latvijoje registruotos įmonės sąskaitos apšvarinimo detalių policijos pareigūnai kol kas neatskleidžia – laukiama paaiškinimo iš banko, per kurį pinigai nutekėjo.
Šios įmonės savininkas aiškino, kad į įmonės elektroninį paštą buvo gavęs klaidinančios informacijos, tačiau teigė jokių reikalavimų patvirtinti ir paspausti nuorodą nepaisęs bei konfidencialių duomenų neatskleidęs.
Policija birželio 2-ąją dėl kompiuterinės informacijos pasisavinimo pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įmonė patyrė 29 503 eurų žalą.
Kitą apgavikų ataką patyrė 19-metis šiaulietis. Mobiliuoju telefonu gavęs žinutę iš neva Lietuvos pašto dėl nesumokėto muito už perkamą prekę, paspaudė ant atsiųstos nuorodos ir suvedė prašomus banko kortelės duomenis. Po šių veiksmų iš jo banko sąskaitos buvo atliktas neteisėtas mokėjimas ir pasisavinta 240 eurų.
Birželio 4 dieną 75 metų šiaulietei, Vilniaus gatvės gyventojai, fiksuotojo ryšio telefonu paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir atėjęs į namus neva patikrinti, ar namuose laikomi pinigai nėra klastotės, apgaule išviliojo 6 150 eurų.
Svarbu – šaltas protas
Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Gintaras Mačiulis sako, kad kelias gegužės mėnesio savaites aprimę sukčiavimai tikrai nereiškia, kad tokie nusikaltimai traukiasi. Realiausia, kad Lietuvoje aprimę nusikaltėliai tą laiką intensyviau „darbavosi“ kokioje nors kitoje šalyje. Ir tokios „pertraukėlės“, pasak komisaro, ne be reikalo, o tik tam, kad gyventojai šiek tiek atsipalaiduotų, užsimirštų ir jiems galima būtų „smogti“ nauja jėga.
„Po dviejų ar trijų savaičių atakos paprastai vėl prasideda“, – sakė G. Mačiulis.
Šiomis dienomis, anot jo, jau daugėja gaunamų melagingų pranešimų, kuriais prašoma paspausti nuorodas ir suvesti savo bankinius duomenis. Rezultatas aiškus – sukčiai, patekę į žmogaus sąskaitą, ją ištuština.
Pastebėta, kad nusikaltėliai įsigudrino dengtis bankų arba finansinių platformų pavadinimais, informuoti juos, kad buvo pastebėtos ne iš įprasto kompiuterio atliekamos operacijos, ir reikalauti gyventoją per tam tikrą laiką patvirtinti savo tapatybę, kitaip jis esą praras galimybę naudotis savo sąskaita.
Tebėra populiarios ir apgavikiškos investavimo platformos.
Vėl pastebima anksčiau itin dažnų sukčiavimų, kai į gyventojų namus ateina policijos vardu prisistatę žmonės ir prašo atnešti visas santaupas, kad esą galima būtų patikrinti, ar pinigai nėra suklastoti. Pastarosiomis dienomis policija Šiauliuose užregistravo du tokius nusikaltimus.
„Auksinė taisyklė: neatlikinėjote jokių finansinių operacijų, nesijungėte prie savo sąskaitos, tai ir nereaguokite į raginimus patvirtinti tapatybę ar dar velnias žino, kokius. Sėdite, valgote pietus ir valgykite, kam pulti vykdyti sukčių komandas ir suvedinėti slaptus bankinius duomenis. Įsijunkite šaltą protą, kitaip keli paspaudimai gali kainuoti daug“, – kategoriškas Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas.
Jis teigia, kad vien atsiųstos nuorodos paspaudimas nieko nereiškia, sukčiai savo darbą „padaro“, kai, paspaudęs SMS žinute ar elektroniniu laišku atsiųstą nuorodą, žmogus įvykdo tolesnes komandas, tai yra suveda konfidencialią informaciją.
Vis dėlto yra ir gerų žinių. G. Mačiulis teigia, kad dalis žmonių, nepasiduodantys emocijoms ir turintys informacijos apie sukčiavimus iš socialinių tinklų, iš žiniasklaidos, iš policijos, į nusikaltėlių pinkles pakliūva retai.
„Svarbiausia – neskubėkite iš karto vykdyti, ko esate prašomi. Atlėgs emocijos, ateis šaltas protas“, – teigia pareigūnas.
