Naujausios
Sukčiai lobsta – valstybė skursta
Šešėlinė ekonomika, dokumentų klastojimas, nelegali prekyba, nusikalstamas ES paramos lėšų pasisavinimas – dėl finansinių nusikaltimų mūsų valstybės biudžetas kasmet netenka daug lėšų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Darius Grubliauskas sako, kad finansiniai nusikaltėliai į valstybei priklausančias lėšas taikosi vis akiplėšiškiau.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skursta biudžetas, skursta piliečiai
– Buvo laikai, kai vogti valdišką turtą, skirtingai nei privatų, nebūdavo didelis nusikaltimas. Ar laikai pasikeitė, ar atsirado naujos nišos nusikalstamoms veikoms?
– Nereikėdavo anksčiau daug proto iš kolūkio dirbtuvių nugvelbti kokią traktoriaus detalę ar degalų. O įmonių finansuose ne kažin kokį kriminalą būdavo įmanoma padaryti – jei kas ir „išlįsdavo“, tą pričiupdavo įvairūs tikrintojai metinių apskaitos patikrinimų, revizijų metu.
Dabar nusikaltimai intelektualėja. Ypač finansinėje erdvėje. Anksčiau, būdavo, vagia daiktą ir parduoda, o dabar reikia tik pasukti galvą, turėti fantazijos, ir pinigai patys subyra į banko sąskaitą arba grynaisiais. Pasekmė – kiauras biudžetas, iš kurio turėtų būti finansuojamas švietimas, sveikatos apsauga, socialinės sferos ir t.t.
Todėl ir keista, kai žmonės netoleruoja smurto, kitų nusikaltimų, tačiau slepiamų milijoninių mokesčių, vokeliuose mokamų algų, be dokumentų įgyjamų prekių bei kontrabandos nelaiko dideliu nusikaltimu. Juk finansiniai nusikaltimai daro tiesioginę žalą kiekvienam žmogui, nes į valstybės biudžetą nepatenka milijoninės sumos. O paskui stebimės, kodėl valstybė tokia neturtinga, kad neturime net iš ko pensijų mokėti.
Kad ir atvejai, susiję su nelegaliu darbo užmokesčio mokėjimu: kol mokama, visi patenkinti. Tačiau kai to darbo užmokesčio nesumoka, tada jau į FNTT kreipiasi, esą kodėl netikrinot. O kur buvot, kai darbdavys, mokėdamas algą vokelyje, slėpė mokesčius?
– Atlyginimai vokeliuose, išpūstos motinystės išmokos. Tai vis dar populiaru?
– Atlyginimų mokėjimų vokeliuose pikas jau atslūgęs. Antra vertus, nemanau, kad visi tvarkingai gauna darbo užmokestį – vokelių Šiaulių apskrityje tikrai dar yra.
Beveik nebelikę sukčiavimų, susijusių su motinystės išmokomis. 2009 metais įstatymai tam buvo palankūs – užtekdavo tris darbo mėnesius dirbtinai sukelti besilaukiančios darbuotojos algą, ir jai būdavo garantuotos solidžios motinystės išmokos. Šios spragos ir galimybės užvaldyti „Sodros“ pinigus dabar nebeliko – pakoreguoti įstatymai.
Lietuva raizgyta apraizgyta
– Smagu būtų, jei pasakytumėte, kad Šiaulių apskritis finansiniais nusikaltimais nežiba. Gal galėtume pasigirti skaidria, na, bent šiek tiek skaidresne ekonomika?
– Deja. Finansiniai nusikaltimai Lietuvą apraizgę ir vietiniu, ir tarptautiniu lygiu. Šiaulių regionas – jokia išimtis. FNTT Šiaulių valdybos pareigūnai dėl galimų finansinių nusikaltimų šiuo metu atlieka 74 ikiteisminius tyrimus dėl beveik 200 nusikalstamų veikų.
Keli tyrimai – labai didelės apimties, juose figūruoja 10–30 ūkio subjektų. Kiekvienas yra tiriamas, tikrinama jo finansinė būklė. Toks kiekis tiriamųjų, nes tiek dalyvauja įvairiuose abejotinuose sandoriuose.
Tarkime, tiriamas šešėlinis sukčiavimas, kai prekės neapskaitomos apskaitoje, o parduodamos be dokumentų. Kažkokia didelė įmonė be dokumentų išparduoda savo produkciją kitiems ūkio subjektams. Taigi akiratyje atsiduria ir įmonė pardavėja, ir visos įmonės pirkėjos, kurios vėliau ir pačios be dokumentų įsigytas prekes parduoda be dokumentų.
– Pričiupus finansinį nusikaltėlį, kartais tenka įsikišti ir kitoms tarnyboms. Su kuo bendradarbiaujate?
– Rengiamės teismui atiduoti kelias baudžiamąsias bylas, susijusias su šešėline prekyba mėsos produktais Šiauliuose, kai, prisidengiant legalia prekyba, buvo vykdoma nelegali didmeninė prekyba. Ūkio subjektai produktus įsigydavo be dokumentų ir juos parduodavo taip pat be dokumentų.
Be minėto finansinio nusikaltimo, kas galėtų paneigti, kad produkcija apskritai buvo kokybiška – tinkama vartoti, gal su pasibaigusiais terminais? Šia reikalo puse domisi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Prieš dvejus metus teismui perdavėme baudžiamąją bylą dėl nelegalios žuvies prekybos Radviliškio rajone. Žmogus prekiavo žuvimi ir sugalvojo papildomai užsidirbti parduodamas išrūkytą žuvį. Rūkė namų sąlygomis, pardavinėjo kioskelyje prie namų. Ne FNTT kompetencijoje aiškintis, ar žuvis vartotojams tiekta kokybiška, ar nepažeisti kiti reikalavimai. Taigi dirbome kartu su veterinarijos specialistais.
Esant reikalui, bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija. Bendradarbiaujama su prokuratūra, „Sodra“, Darbo inspekcija.
FNTT Šiaulių valdybos pareigūnų atliekami tyrimai padėjo per šešis šių metų mėnesius į šalies biudžetą sugrąžinti per 624 tūkstančius eurų. O išaiškinta per 1,5 milijono eurų nesumokėtų mokesčių. Tyrimai tebevyksta.
Finansinių nusikaltimų gausu visur
– Kokiose veiklos sferose išaiškinate daugiausiai finansinių nusikaltimų?
– Tai Europos Sąjungos paramos lėšų užvaldymas. Ši niša atsirado su įstojimu į ES ir jos skiriama finansine parama Lietuvai. Šiaulių valdybos pareigūnai šiuo metu atlieka kelis ikiteisminius tyrimus, susijusius su nusikalstamu ES paramos lėšų panaudojimu. Viename tyrime galimai apgaule pasisavinta apie 50 tūkstančių eurų. Turime tyrimą ir dėl neteisingo pasėlių deklaravimo, kai gautos europinės išmokos.
Finansinių nusikaltimų gausu žemės ūkyje. Paskutinis mūsų valdybos pareigūnų atliktas tyrimas, kai asmuo, turėdamas įmonę, nelegaliai prekiavo Lietuvoje neregistruotais pesticidais.
Tuo padaryta žala ne tik Lietuvos biudžetui. Atsirado grėsmė ūkininkams netekti europinės paramos, jei paaiškėtų, kad jie tuos Lietuvoje neregistruotus pesticidus pirko ir naudojo savo ūkiuose. Šiuo metu aiškinamės, kam šie chemikalai buvo parduoti.
Dažnos situacijos, kai finansinės machinacijos daromos su grūdais. Sukčiaujama pridėtinės vertės mokesčio srityje, kai pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvauja kokia nors fiktyvi įmonė su statytiniu direktoriumi – gal užsieniečiu, gal asocialiu asmeniu. Per grandinę tokių įmonių, paskutinėje nesumokamas PVM.
Didelis šešėlis gaubia ir prekybą naudotais automobiliais. Štai asmuo, perkantis automobilį, susiduria su pardavėju, kuris nenori figūruoti sandoryje. Jis automobilį įsigijęs užsienyje su įsigijimo dokumentu (vadinamuoju „kauferiu") atvaro mašiną į Lietuvą ir parduoda, o pirkėjas dokumentuose nurodomas lyg jis pats pirko mašiną iš užsienio. Taip pardavėjas iškrenta iš sandorio grandinės ir išvengia prievolės registruoti savo veiklą, mokėti privalomuosius mokesčius.
Kita problema: įmonės, kurios užsiima tokia veikla, mažina automobilio pardavimo vertę, dokumentuose nurodydamos, kad automobilis parduotas ženkliai pigiau, ir taip susimažina PVM.
Kuriamos ir fiktyvios įmonės. Tai tam, kad išvengtų PVM ir pelno mokesčių.
– Ne retenybė ir nusikaltimai tarptautiniu mastu. Ką išnarpliojate šiuo klausimu?
– Dažni nusikaltimai akcizinių prekių srityje. Štai trijų Šiauliuose registruotų bendrovių vilkikai iš Rusijos savo bakuose parveždavo dyzelinio kuro. Nors privalėdavo naudoti tame pačiame automobilyje, degalus išpildavo į kitus automobilius ir visi važinėdavo po Lietuvą ir į ES šalis. Tokiu būdu įmonės išvengė akcizo mokesčio, pelno mokesčio ir muitų. Nustatėme, kad valstybei buvo padaryta žalos už 1,9 milijono litų (573 tūkstančiai eurų).
Visos trys įmonės jau sumokėjo valstybei padarytą žalą. Baudžiamąja tvarka bausmės asmenims dar nepaskirtos.
Nemažai tyrimų atliekama su latviais dėl vadinamųjų karuselinių nusikaltimų. Tiesa, šiais atvejais žala mūsų šalies biudžetui praktiškai nepadaroma, nors sumos ir siekia kelis milijonus litų per mėnesį. Tai dėl to, kad prekės, nors ir parodomos, kad jos įvažiavo į Lietuvą ir vėl išvažiavo, realiai į Lietuvą net nebuvo atvežtos. Tai Latvijos mokesčių slėpimas.
Dabar ir prieš dešimtmetį
– Kada dažniau buvo sukčiaujama – prieš dešimtmetį ar dabar?
– Gudročių pilna visada. Apskritai kalbant, finansinių nusikaltimų pastaraisiais metais yra labai daug ir jų tikrai nemažėja.
Maža to, kinta formos, keičiasi vadinamojo ekonominio šešėlio ar sukčiavimo valstybės biudžetui apraiškos.
Tačiau sukčiavimai nebuvo retenybė ir prieš dešimtmetį. Trylika metų dirbu FNTT ir prisimenu, koks buvo sukčiavimų su medienos prekyba bumas. Buvo naudojamos fiktyvios įmonės, kurios pirkdavo medieną ir parduodavo. Asmenys be dokumentų įsigydavo medieną, įformindavo ir parduodavo veikiančiai įmonei. Taip nebuvo sumokamas 18 procentų PVM mokestis.
Tas klausimas išspręstas pakeitus PVM įstatymo nuostatas, kad PVM turi sumokėti ne pardavėjas, o pirkėjas. Šiuo metu neturime nė vieno tyrimo, kuris būtų susijęs su medienos prekyba.
Ir vokeliai prieš dešimtmetį buvo.
Jono TAMULIO nuotr.
MILIJONAI: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko Dariaus Grubliausko teigimu, dėl finansinių nusikaltimų į biudžetą kasmet nepatenka milijonai, o sukčiautojai lobsta visų šalies gyventojų sąskaita.
FNTT nuotr.
EKONOMIKA: Šešėlinė ekonomika klesti. Nuslėptos pajamos subyra į privačią kišenę, o valstybei ir jos gyventojams daroma milžiniška žala.