Naujausios
Pranešimas apie baudą
Pagrindinis sukčių ginklas, kuriuo jie jau pirmu smūgiu žmogui atima kritinį mąstymą – netikėtumas. Radviliškyje gyvenanti moteris sausio 11-ąją gavo žinutę, kad jai yra skirta bauda, kurią būtina kuo skubiau sumokėti. Esą daugiau informacijos apie baudą pažeidėja gali sužinoti, paspaudusi atsiųstą nuorodą.
Kaip ir dauguma tokiais atvejais, moteris nuorodą aktyvavo ir buvo nukreipta į tariamą Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę, nors realiai tai buvo tik šios svetainės imitacija ir jos adresas vizualiai panašus į VMI svetainės internetinį adresą. Radviliškietės paprašyta suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, asmens kodą, Smart-ID duomenis. Atlikusi šiuos veiksmus, ji pamatė, kad iš jos banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 397 eurai, o jokios informacijos apie baudą ji ir nepamatė.
Policija akcentuoja: reikia įsidėmėti, kad nei VMI, nei kitos institucijos gyventojams nesiunčia pranešimų SMS žinutėmis, kuriose yra papildomos nuorodos. Sukčių atsiųstoje SMS žinutėje siuntėjo pavadinimas, kurį savo telefone mato SMS žinutės gavėjas, gali būti nurodytas VMI, tačiau tai dar nereiškia, jog žinutę atsiuntė VMI. Todėl negalima spausti pranešimuose esančių nuorodų. Jei kilo kokių nors abejonių dėl žinutės tikrumo, žmonės patys turėtų inicijuoti prisijungimą prie MANO VMI ir įsitikinti dėl pranešimo apie gautą baudą tikrumo.
Prašoma patikslinti adresą
Dar vienas pastaruoju metu paplitęs sukčiavimo modelis – neva iš pašto atsiųsta žinutė apie gautą siuntą ir apgailestavimas, kad neįmanoma jos pristatyti dėl adreso netikslumo. Žinutėje – nuoroda, kurią prašoma atidaryti ir patikslinti siuntos pristatymo adresą. Prieš kelias dienas tokias žinutes gavo ir keletas policijos darbuotojų. Iš karto atpažinę sukčių braižą, jie žinutes tiesiog ištrynė. Kartais, aktyvavus gautą nuorodą, prašoma pervesti kelių eurų mokestį už neva pristatomą siuntą.
Keisčiausia, kad daugelis žmonių, net ir žinodami, kad siuntos nėra užsisakę, vedami smalsumo, paspaudžia nuorodą, pagalvoję, kad gal kažkas nutarė padaryti staigmeną. Prisijungimui prašoma elektroninės bankininkystės duomenų, asmens kodo ir patvirtinimo su Smart-ID. Įvykdęs prašymus, žmogus pamato ne informaciją apie siuntą, o tai, kad jų sąskaita ištuštėjo.
Paskolos
Dar vienas žmonėms skaudus sukčiavimo modelis – paskolų teikimas labai patraukliomis palūkanomis.
Prieš keletą dienų ant tokio sukčių kabliuko užkibo 69 metų šiaulietė. Sugalvojusi savo turimą paskolą padengti kita paskola, ji socialiniame tinkle „Facebook“ susirado vienos įmonės, teikiančios paskolas su labai mažomis palūkanomis, profilį ir susitarė dėl 7 000 eurų paskolos.
Deja, moteris ne tik negavo paskolos, bet iš jos dar buvo išviliota per 2 000 eurų. Moters buvo prašoma sumokėti mokestį už sutarties sudarymą, mokestį už aktyvavimą ir dar daug įvairių kitų išgalvotų mokesčių. Kai „mokesčiai“ buvo sumokėti, kredito teikėjai dingo kaip į vandenį.