Naujausios
Vaikas privalo žinoti, kad nėra skyrybų priežastis
„Dirbau su tėvų skyrybas išgyvenančiu vaiku. Paprašiau, kad smėlio dėžėje, pasitelkdamas įvairias figūrėles, sudėliotų savo pasaulį. Vaikas man sako: „Aš sustačiau savo pasaulį, kurį galima pavadinti „Griūvančia pilimi“, – apie tai, kaip jaučiasi vaikas, kuomet skiriasi jo tėvai, kalbėjo teismo psichologė V. Lisienė. Anot jos, vaikams skyrybų situacija yra tarsi griūvantys namai, išgyvenamas stiprus netekties ir visko praradimo jausmas.
Specialistė turi lūkestį, kad tėvai, kurie kreipiasi į psichologą, labiau rūpintųsi vaiko emocine būsena, jo išgyvenamomis emocijomis. Kreipiantis pagalbos prašymas kartais būna trumpas: „Man reikia pažymėjimo teismui, atvejo vadybos specialistui, vaiko teisėms.“ Ir tai, pasak V. Lisienės, yra pirmasis ženklas, kad tėvams prioritetas – ne vaiko emocinė būsena.
V. Lisienės teigimu, besiskiriantys suaugusieji neretai klausia, kaip bendrauti su vaiku? Psichologė pataria: „ Kalbėkitės apie viską, tylėkite kartu, žaiskite, dėliokite, gaminkite, drauge išgerkite arbatos. Vienas svarbiausių vaiko poreikių – būti mylimam savo tėvų, tai reiškia – būti kartu.“
Svarbu tinkamas vaiko paruošimas laukiančioms procedūroms: apklausoms teisme, nuomonės išklausymui ir pan. Vaikui svarbu žinoti, akcentuoti, kad jis nėra atsakingas už savo tėvų emocinius sunkumus, skyrybas ar galimus ateities sprendimus. Jis turi iš anksto žinoti apie jo laukiančius pokyčius. Skyrybas išgyvenantiems tėvams, specialistams pagrindiniu uždaviniu turėtų tapti vaikų supratimas ir įsiklausymas, stengiantis suvokti, apie ką yra jų pyktis, įvairios baimės, nenoras matytis su vienu iš tėvų ar stiprus pasipriešinimas. Pagarba vaikui ir jo emocinei būsenai turėtų tapti prioritetu.
Teisminė mediacija yra privaloma
Teismo mediatorius E. Šukys įvardijo etapus, kada, prasidėjus ginčams tarp sutuoktinių, galimas taikus susitarimas. Pirmiausia, anot jo, yra sutuoktinių namai – jų erdvė, kuriuose jie patys galėjo susitaikyti arba sutarti santuoką nutraukti taikiai. Jei susitarti nepavyksta, yra ikiteisminė privalomoji mediacija šeimos bylose, kuriose jie, padedant mediatoriui, gali sutarti dėl santuokos nutraukimo geruoju.
Būna ir taip, kad privalomoji mediacija įvyksta tik formaliai, bet vis tiek ši procedūra turi būti įvykdyta. Tokio etapo neįvykdžius, teismas paprastai atsisako priimti procesinius dokumentus. Nesutarus dėl santuokos nutraukimo ikiteisminėje mediacijoje, šalys gali susitaikyti per bylos pasirengimo stadiją teisme, nes teisėjas turi pareigą siekti, kad šalys susitaikytų, tačiau jeigu ir šiame etape šalys neranda bendro sprendimo, ginčas gali būti perduotas vykdyti teisminei mediacijai. Toks ginčas, esant ginčo šalių sutikimui, yra perduodamas teismo mediatoriui, kuris paprastai visada yra teisėjas.
Prieš penkerius ar dešimt metų labiau aktualus klausimas buvo dėl vaikų gyvenamosios vietos, tai yra, su kuriuo iš tėvų gyvens vaikai santuoką nutraukus, dabar dažnokai šis klausimas nekyla todėl, kad nesvarbu, kur bus vaiko gyvenamoji vieta, svarbu, kad būtų nustatyta plati bendravimo tvarka, tai yra pusę laiko vaikas būtų su mama, o kitą pusę laiko – su tėčiu.
E. Šukys prisiminė vykdytą mediaciją miestelyje Šiaulių apskrityje, kur mediacijos metu tarp tėvų kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku.
„Dažnai per skyrybas yra toks procesas, kurį sau vadinu „prekyba vaikais“, kai tariamasi dėl bendravimo tvarkos“, – pasakoja teismo mediatorius E. Šukys.
Anot jo, tėvai susitaria, kad vaiko gyvenamoji vieta bus pas mamą ir toliau pradeda tartis dėl išlaikymo dydžio, o tada prasideda „turgus“: jeigu vaikui išlaikymas bus 400 eurų, tai tada galima sutarti, kad matysitės su vaiku antradienį, trečiadienį ir penktadienį, bet jeigu išlaikymas bus tik 300 eurų, tai matysitės tik dvi dienas per savaitę. E. Šukys sako, kad liūdna, jog svarstant vaiko ateitį, atsiranda „prekybinis elementas“.
Per teismo mediatoriaus darbo praktiką E. Šukys ne kartą į mediaciją buvo pasikvietęs vaikų, kuriems per teisminę mediaciją pristatė pasiektą tėvų susitarimą.