Naujausios
Pirmame posėdyje pradėtas skaityti kaltinamasis aktas, kurį sudaro 400 lapų.
Kaltinamųjų suole – penki fiziniai asmenys: keturi Lietuvos piliečiai – M. Ž., M. Ž., Ž. K., A. L., Latvijos pilietis A. A. ir šeštasis – juridinis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė, kurios naudai ir galėjo būti daromos nusikalstamos veikos. Vienas iš pagrindinių nusikalstamų schemų organizatorius anksčiau teistas trylika kartų, tarp jų ir už finansinius nusikaltimus. Teisėsaugai jis žinomas nuo 1994 metų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad didmenine naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės nesąžiningai konkuruoja, siekdamos sumažinti degalinių tinklams parduodamų naftos produktų kainas, į verslo schemas įtraukia fiktyvius prekių pirkimo-pardavimo sandorius, taip apgaule sumažindamos mokėtinų valstybei mokesčių sumą, kad galėtų sumažinti didmeninę parduodamų naftos produktų kainą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad naftos produktais prekiauja ir nusikalstamas PVM vengimo ir pinigų legalizavimo schemas galbūt vykdo organizuota grupė, kurioje veikė tuo metu dar kalėjime sėdėjęs pagrindinis organizatorius, jo sūnus, kiti asmenys.
Ši grupė, įtariama, siekdama išvengti PVM mokėjimo Lietuvos biudžetui, kūrė fiktyvių sandorių grandines tarp savo faktiškai valdomos ir įsigytų veiklos nevykdančių įmonių, kurių direktoriais už 50–100 eurų būdavo paskirti asocialūs asmenys. Atėjus laikui mokėti mokesčius valstybei, veiklos nevykdančių bendrovių buvo atsikratoma, taip ir nesumokėjus PVM ir pelno mokesčių.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamasis su bendrininkais veikė klastodami savo faktiškai valdomų ir įsigytų fiktyvių bendrovių dokumentus, į apskaitą įtraukiant neįvykusius tarpusavio sandorius, apgaulingai tvarkant juridinių asmenų apskaitas.
Pagrindinis organizatorius, įtariama, naudojosi savo valdomomis fiktyviomis įmonėmis – neva pirko didelius kiekius elektronikos prekių, brangiojo metalo, kavos, kt. iš savo bendrininko – Latvijos piliečio – valdomų fiktyvių 27 lietuviškų, latviškų, lenkiškų įmonių, vienos čekiškos, ir vienos Panamoje registruotos finansų įstaigos.
Latvis, naudodamas veiklos nevykdančių savo bendrovių rekvizitus, išrašydavo sąskaitas ir gaudavo užmokestį už tariamai parduotas prekes, po to šiuos pinigus išgrynindavo ir, pasilikęs savo dalį, grąžindavo pagrindiniam kaltinamajam. 2014–2016 metais tokių pavedimų suma siekė daugiau kaip 8 milijonus eurų, iš kurių didžiąją dalį savo reikmėms galėjo užvaldyti pagrindinis kaltinamasis.
Bendrininkų grupė veikė organizuotai, jos nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis – pagrindinio schemų sumanytojo nurodymai buvo duodami tik per tarpininkus. Organizuotos grupės nariai keitė telefonus, naudojosi užsienyje registruotomis SIM kortelėmis, keitėsi informacija per telefonų programėles.