Šiaulių ugniagesys – tarp geriausiųjų pasaulyje

Šiau­lių ug­nia­ge­sys – tarp ge­riau­sių­jų pa­sau­ly­je

Šeš­ta­die­nį iš Abu Da­by­je (Jung­ti­niai Ara­bų Emy­ra­tai) vy­ku­sių Pa­sau­lio ug­nia­ge­sių žai­dy­nių su­grį­žę Lie­tu­vos ug­nia­ge­siai par­si­ve­žė ant­rą­ją vie­tą. Mū­sų ša­liai at­sto­va­vu­sios ko­man­dos na­rys, Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos (PGV) I ko­man­dos pamainos va­das And­rius Aš­mon­tas sa­ko, kad to­kio ly­gio ren­gi­nys – gar­bė ir sa­vęs pa­tik­ri­ni­mas, o per­ga­lės sko­nis itin sal­dus.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Įver­tin­ti aukš­čiau­siu pro­fe­si­niu ly­giu

Lie­tu­vos ko­man­da ly­de­re tarp 36 ko­man­dų iš 18-os pa­sau­lio vals­ty­bių pri­pa­žin­ta es­ta­fe­tės rung­ty­je.

Po daug fi­zi­nės jė­gos ir iš­tver­mės rei­ka­lau­jan­čios rung­ties, kurioje rei­kė­jo įvyk­dy­ti nemažai ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų dar­be įpras­tų už­duo­čių – kil­ti į bokš­tą, temp­ti vir­vę, ne­šio­ti daug sve­rian­čius daik­tus, kal­ti kū­ju – nu­spręs­ta, kad lie­tu­viai ug­nia­ge­siai tik­ri sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai.

Lie­tu­vos ko­man­dai skir­ta ant­ro­ji vie­ta. Pir­mie­ji – Slo­vė­ni­jos ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai.

Vie­nin­te­lis Lie­tu­vos ko­man­dos na­rys  šiaulietis – 10 me­tų ug­nia­ge­siu gel­bė­to­ju dir­ban­tis 31 me­tų A. Aš­mon­tas, Šiau­lių ap­skri­ties PGV I ko­man­dos pa­mai­nos va­das, mū­sų ša­lies ko­man­dos įver­ti­ni­mu pa­sau­li­nė­se žai­dy­nė­se la­bai pa­ten­kin­tas. Vy­ro žo­džiais, leng­va ne­bu­vo, ta­čiau ver­tė­jo pa­si­steng­ti pa­ro­dy­ti aukš­čiau­sią pro­fe­si­nį ly­gį.

Ne­pai­sant to, kad fi­zi­nė jė­ga ir emo­ci­nis krū­vis – gel­bė­to­jų kas­die­ny­bė, And­rius žai­dy­nėms kant­riai ruo­šė­si tre­ni­ruo­da­ma­sis ne tik spor­to sa­lė­je, bet ir PGV kie­me, prie gais­ri­nių au­to­mo­bi­lių bei ge­si­ni­mo įran­gos.

O ir da­bar, kai par­si­ve­žė ge­riau­sio­jo var­dą, šiau­lie­tis su­sto­ti ne­ke­ti­na ir jau ren­gia­si ge­gu­žės mė­ne­sį Vil­niu­je vyk­sian­čiam Lie­tu­vos stip­riau­sių ug­nia­ge­sių čem­pio­na­tui.

Fi­zi­nis ir emo­ci­nis krū­vis – čia pat

Ne­pai­sant sun­ku­mų, ku­rie ug­nia­ge­sio dar­be la­bai daž­ni, And­rius sa­ko dir­ban­tis sva­jo­nių dar­bą, o spor­ti­nis pa­si­ren­gi­mas jam pa­de­da.

Vy­ras šmaikš­tau­ja kar­tais pa­sva­jo­jan­tis tik apie bent tru­pu­tį di­des­nį at­ly­gi­ni­mą...

Še­šia­me­tį sū­nų au­gi­nan­čių Aš­mon­tų na­muo­se ne­trūks­ta gais­ri­nių ma­ši­nė­lių. Jei ber­niu­kas ka­da nors su­gal­vo­tų tap­ti ug­nia­ge­siu gel­bė­to­ju, And­rius sa­ko šiam sū­naus pa­si­rin­ki­mui ne­prieš­ta­rau­tų. Nes, anot jo, šis dar­bas – sun­kus, bet kar­tu ir la­bai kil­nus.

„Ko jau ko, bet ru­ti­nos gel­bė­to­jo dar­be nė­ra. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko emo­ciš­kai sun­kių aki­mir­kų, ku­rioms pri­mirš­ti kar­tais rei­kia lai­ko“, – sa­ko pa­rei­gū­nas ir pri­si­pa­žįs­ta žmo­nai kar­tais pa­sa­kan­tis ne vis­ką.

Emo­ci­jos, kuo­met ten­ka iš­gy­ven­ti gel­bė­jant žmo­nių gy­vy­bes ar­ba gais­ra­vie­tė­se ieš­ko­ti žu­vu­sių, A. Aš­mon­tui, kaip ir dau­ge­liui jo ko­le­gų, ne­sve­ti­mos.

An­tai po prieš ke­lis mė­ne­sius Šiau­liuo­se, Til­žės ir Eže­ro gat­vių kam­pe, ki­lu­sio gais­ro, nu­si­ne­šu­sio tri­jų se­su­čių gy­vy­bes, kai ku­riems gel­bė­to­jams pri­rei­kė psi­cho­lo­go pa­gal­bos. A. Aš­mon­tas šio gais­ro ne­ge­si­no, ta­čiau pui­kiai su­pran­ta, koks psi­cho­lo­giš­kai sun­kus šis gais­ras bu­vo ko­le­goms.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

DAR­BAS: Vie­nu iš ge­riau­sių­jų pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tas Šiau­lių ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos I komandos pa­mai­nos va­das And­rius Aš­mon­tas sa­ko, kad sun­kus ir ri­zi­kin­gas gel­bė­to­jo dar­bas kar­tu yra ir la­bai kil­nus.