Naujausios
Vakar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje penki asmenys buvo nuteisti už tai, kad, būdami skirtingo rango policijos pareigūnai, dirbdami Šiaulių kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro padalinyje, 2011–2013 metais, bendrininkaudami skirtingai žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bendrininkavimo formomis (pirmosios instancijos – nusikalstamo susivienijimo, o apeliacinės instancijos – organizuotos grupės forma), darė labai sunkius, sunkius, apysunkius, nesunkius nusikaltimus. Tai yra neteisėtai atimdavo žmonėms laisvę, grobė svetimą turtą, kyšininkavo, kyšininkavo kaip tarpininkai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, klastojo tikrus dokumentus, susijusius su jų, kaip policijos pareigūnų, tarnybinėmis funkcijomis, tyčia gadino svetimą turtą, neteisėtai įsigijo, laikė, gabeno, pardavė ar kitaip platino įvairius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, pasisavino jiems patikėtus įvairius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas pardavė ir taip iš nusikalstamų veikų neteisėtai praturtėjo.
Kiti asmenys byloje buvo nuteisti dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dokumentų klastojimo ir kitų veikų.
Šioje byloje esminis kasacinis klausimas buvo nustatyti, kokia bendrininkavimo forma veikė minėti penki asmenys. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius nusikalstamo susivienijimo požymius: susivieniję bendrai veikė net penki policijos pareigūnai, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio tarnybiniai ir asmeniniai ryšiai, akivaizdus vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Taip pat jie, naudodamiesi savo tarnybiniu statusu, darė labai sunkius, sunkius, apysunkius ir nesunkius nusikaltimus. Susivienijimo narių ryšiai buvo palaikomi tiesiogiai ir ryšio priemonėmis, nuteistieji rengdavo susitikimus, kurių metu aptardavo su nusikalstamo susivienijimo veikla susijusius klausimus, susitardavo netgi dėl parodymų turinio ir apimties sulaikymo atvejų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamais tikslais suburtos grupės stabilumas, veiklos planavimas, pelno siekimas, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, aukštas organizuotumo lygis leidžia daryti išvadą, jog minėti asmenys dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Apeliacinės instancijos teismas su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad visą nusikaltimų darymo laikotarpį bendrai veikusių nuteistųjų sudėtis nesikeitė, tarp nuteistųjų buvo tam tikri pastovūs tarpusavio ryšiai, tačiau nuteistieji tarpusavyje nebendravo tiek intensyviai ir artimai, kaip to reikalauja Baudžiamojo kodekso nuostatos.
Kasacinės instancijos teismo išplėstinė kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamoms veikoms atlikti susivienijo penki policijos pareigūnai, kurie turėjo tiek tiesioginę prieigą prie reikšmingos informacijos, būtinos nusikalstamoms veikoms daryti, tiek galimybę savo veiklą slėpti – pradėti fiktyvius ikiteisminius tyrimus, įgalinti fiktyvius liudytojus, kartu juos panaudodami ne tik nusikalstamoms veikoms slėpti, bet ir jiems gąsdinti bei terorizuoti, taip pat, kad šie asmenys turimas valstybės suteiktas priemones naudojo ne visuomenės saugumui užtikrinti, o atvirkščiai – jai pažeisti, teisėjų kolegija nusprendė, kad buvo veikiama nusikalstamo susivienijimo forma.
Dėl minėtų aplinkybių policijos pareigūnų atliktų veikų nustatymas ir išaiškinimas buvo apsunkinti, nes nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo prieigą prie žvalgybinės ir tyrimo informacijos, kurią galėjo kontroliuoti ir esant reikalui koreguoti paslėpdami padarytas nusikalstamas veikas.
Kiti kasacinių skundų argumentai iš esmės buvo susiję su žemesniųjų instancijų teismų atliktų įrodymų vertinimu bei bausmių taikymu, dėl jų išplėstinė teisėjų kolegija naujų išaiškinimų nepateikė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino prokuroro kasacinį skundą. Nors ir buvo nustatyta netinkamo teisės taikymo ir aiškinimo elementų, teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo paskirtas realias nuo penkerių iki keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmes, taip pat turto konfiskavimą iš lėšų, gautų iš nusikalstamų veikų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.