Naujausios
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai kartu su Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais, analizuodami apskrityje veikiančių estetinės dermatologijos klinikų duomenis, pastebėjo, kad vienos įmonės veikloje dominuoja 21 procento PVM tarifu neapmokestinamos sveikatos paslaugos, o ne estetinės procedūros, kurios minėtu tarifu yra apmokestinamos. Be to, įtarimų sukėlė ir įmonės darbuotojų gaunamas darbo užmokestis – teikiamos paslaugos įkainotos šimtais eurų, o įmonės akcininkės gaudavo vos didesnį nei minimalus darbo užmokestis atlyginimą. Keista buvo ir tai, kad įmonėje paslaugas teikiantis šalyje gerai žinomas bei patyręs plastikos chirurgas, atvykstantis iš kito miesto, per mėnesį uždirbdavo vos 25 eurus. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai nutarė patikrinti, ar teikiamos grožio ir estetinės dermatologijos paslaugos nėra deklaruojamos kaip medicinos ar gydymo paslaugos, siekiant išvengti PVM mokesčio.
Pradėta šios įmonės visapusiška kontrolė ir duomenų rinkimas, jų sisteminimas bei analizė parodė, kad įtarimai tvirtinasi. Pareigūnams pavyko nustatyti, jog dalis oficialiai nefiksuotų pajamų buvo užrašoma rankraščiuose, o vėliau šie užrašai sunaikinami, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tikrintojai rastų tik oficialiąją įmonės apskaitą. Taip pat nustatyta, kad visi klientų oficialūs ir neoficialūs apsilankymo duomenys bei atliktų paslaugų įkainiai buvo saugomi internetu valdomoje sistemoje „debesyje“, prie kurios prisijungimą turėjo tik įmonės direktorė, akcininkės bei gydytojai. Minėti duomenys buvo apsaugoti keletu slaptažodžių, prisijungiant prie jų, buvo reikalaujama kito įrenginio, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefono patvirtinimo – identifikavimo.
Slaptais kriminalistų veiksmais buvo nustatyta ne mažiau kaip 25 tūkstančių asmenų apsilankymų su jų anketiniais duomenimis bei atliktomis procedūromis ir kainomis. Taip paaiškėjo, kad Mokesčių inspekcijoje gaunamuose dokumentuose įmonės veiklos duomenys buvo deklaruojami perpus mažesni.
Pareigūnai buvo šokiruoti didžiulio ir įžūlaus pajamų slėpimo masto. Administratorėms buvo nurodyta įplaukų už daugumą grožio procedūrų nefiksuoti kasos aparatu ar apsilankymo duomenis ištrinti iš oficialios buhalterinės apskaitos programos. Tad daug grynųjų pinigų plaukė tiesiai į įmonės kišenę be jokios apskaitos. Ir tai buvo ne atsitiktiniai epizodai, o įprasta kasdieninė įmonės praktika, siekiant išvengti kuo daugiau mokesčių.
Preliminariais duomenimis, įmonė finansinėje apskaitoje nefiksavo ne mažiau kaip 400 tūkstančių eurų gautų pajamų ir išvengė ne mažiau kaip 100 tūkstančių eurų mokesčių.
Ir tai tik dalis nusikalstamų veiksmų rezultato, nes kitą nusikalstamos veikos dalį sudarė suteiktos grožio ir estetinės dermatologijos paslaugos, deklaruotos kaip gydymo procedūros, kurioms sąmoningai neteisingai buvo pritaikyta valstybės numatyta mokesčių lengvata – nulinis PVM tarifas. Dauguma klientų net nežinojo, kad jiems buvo „ diagnozuotas“ sveikatos negalavimas, nors jų vizito tikslas buvo puoselėti kūno estetinę išvaizdą. Dėl minėtos nusikalstamos veikos valstybės patirta žala šiuo metu dar tikslinama.
Puikų vardą ir specialistus turinti klinika darbuotojams mokėjo darbo užmokestį „vokeliuose“.
2023 metų birželį surengtos operacijos metu buvo atlikta per 20 kratų, po kurių pranešimai apie įtarimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas teikimo buvo įteikti trims asmenims – dviem akcininkėms ir klinikos direktorei. Kratų darbo vietose bei įtariamųjų namuose metu buvo paimta įvairių dokumentų, kompiuterinių laikmenų, elektroninių dokumentų failų ir kitų tyrimui reikšmingi daiktų bei dokumentų. Apribotas visų įtariamųjų turtas, kurio bendra vertė siekia apie 489 900 eurų.Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai iš kriminalinių tyrimų konkurso „Metų seklys“ lyderių neiškrenta jau antri metai. Pernai jie užėmė pirmąją vietą, nestandartinėmis priemonėmis demaskavę milijonus iš prekybos automobiliais pelniusios, bet mokesčius slėpusios įmonės nusikalstamą veiklą.