Šešėlinis grožio verslas: skola valstybei viršija 272 000 eurų

Redakcijos nuotr.
Tyrimo duomenimis, grožio verslą turintis vyras galėjo neapskaityti per 1,3 milijono eurų ir valstybei nesumokėti daugiau nei 272 tūkstančių eurų mokesčių.
Grožio salonų tinklą Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių miestuose valdančiai įmonei ir jos direktoriui pateikti kaltinimai dėl stambios finansinės aferos.

Didelio masto ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta finansinė afera – sostinėje registruotos ir 25 grožio salonus visoje šalyje valdančios įmonės direktorius organizavo šešėlinę grožio salonų tinklo veiklą. Įmonė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas 70-čiai kirpimo paslaugas teikiančių asmenų, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas. Nuomininkai su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį. Mėnesio mokestis svyruodavo nuo 100 iki 800 eurų, šią sumą asmenys reguliariai pervesdavo į įmonės banko sąskaitą.

Tyrimo metu nustatyta, kad be nuomos mokesčio, kirpimo paslaugas teikę asmenys kiekvieną mėnesį galimai privalėjo susimokėti „procentą“ – sutartą grynųjų pinigų sumą nuo savo uždirbtų pajamų, „procentas“ kartais siekdavo ir beveik tūkstantį eurų.

Pareigūnai įtaria, kad grynus pinigus iš salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuodavęs bendrovės direktorius, tačiau šios pajamos grynaisiais pinigais galimai nebuvo apskaitomos ir įtraukiamos į įmonės buhalterinę apskaitą bei kitus registrus.

FNTT pareigūnai suskaičiavo, kad per dvejus su puse metų direktorius galėjo neapskaityti per 1,3 milijono eurų. Valstybei buvo nesumokėti privalomi pridėtinės vertės bei pelno mokesčiai, kurių bendra suma siekia daugiau nei 272 tūkstančius eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 32 kratos Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Veiksmus atlikę septyniasdešimt FNTT pareigūnų rado juodąją bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkstančius lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkstančius eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ši žala buvo atlyginta, juridinis asmuo ir direktorius atsidurs teisiamųjų suole – jiems pateikė kaltinimus dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimo.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai suma viršija 750 MGL, griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.