Šeima nelaimėje neliko viena

Šeima nelaimėje neliko viena

Šeima nelaimėje neliko viena

Neįgaliems žmonėms, patyrusiems gaisro košmarą, daugelis žmonių ištiesė pagalbos ranką.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Gaisras

Vasario 3-iosios vakarą, apie pusę aštuonių, Micaičių kaimo (Šiaulių rajonas) gyventojai Braziai, išgirdę beldžiant į langą, neskubėjo atidaryti durų. Neseniai buvo gavę pensiją, todėl pabijojo, jog gal beldžia vagys.

Kaimynai, pastebėję, pro Brazių namo stogą besiveržiančias liepsnas, bandė prisibelsti, kad praneštų apie juos užklupusią nelaimę. Kai atbėgęs kaimynas Stasys Miliauskas pradėjo trankyti langus, Pranas Brazys atvėrė duris.

Garbaus amžiaus Brazius ir jų neįgalias dukras Miliauskai nusivedė pas save. Ugnies užkluptieji pro kaimynų namo langą stebėjo, kas dedasi jų kieme.

Kai atvyko ugniagesiai, šiferio dangos stogas degė atvira liepsna. Jis sukrito.

Spaudė speigas. Ugniagesių liejamas vanduo, slopindamas ugnį bėgo į apačią. Vėliau jis čia sustingo varvekliais.

Braziai ir šiandien labai gerai prisimena, kaip buvo baisu.

Užgesinus nuo kamino kilusį gaisrą, nebeliko galimybės šildyti namą, dingo ir elektra. Nelaimės priblokštus kaimynus į savo namus pakvietė Elena ir Kostas Kerai. Nors vietos buvo ne per daugiausia, išsiteko visi.

Nelaimėje padėjo daugelis

„Jau galvojom, kad nieko gero nebebus“, – prisimindamas, kaip atrodė jų namas tuoj po gaisro, sako 84-erių Pranas Brazys.

Atrodo, pultų, dirbtų, tvarkytųsi, bet kad visą šeimą prislėgusios negalės.

Bet kaimynai nelaimėje ir vėliau jų nepaliko vienų.

Vandeniu užlietuose kambariuose nebuvo galima gyventi. Kaimynai suvežė lovas, patalynę, valė apatinę namo dalį, kad čia galėtų įsikurti Braziai. Jie čia ir glaudžiasi iki šiol.

Micaičių bendruomenės aktyvieji ėjo per kiemus, rinko pinigus. Aukojo žmonės, kiek kas galėjo. Atvažiavusi į gaisravietę, pinigų davė ir Seimo narė Rima Baškienė.

Kuršėnų kaimiškoji seniūnija sutvarkė dokumentus Savivaldybės paramai gauti. Rūpinosi, kad Brazius pasiektų ir parama, skiriama keičiantiems šiferio stogus. Savivaldybė skyrė 2,5 tūkstančio litų, stataus miško.

Medieną paruošti bei daug kuo kitu rūpinosi seniūnaitis Adolfas Vadeikis.

P. Brazys sako, jog micaitiškių paaukotų pinigų užteko medienai paruošti, ir nupirkti visoms medžiagoms, reikalingoms stogui uždengti.

Namas – nauju stogu

Stogdengiai ką tik jau uždengė stogą. Trečiadienį būrelis kaimynių atėjo, ir ėmėsi darbo. Keletą valandų valė, tvarkė kambarius, kad šeimininkai juose vėl galėtų gyventi.

Čia dar reikia dažyti, langus valyti. Moterys ketina talką šiuose namuose dar susiorganizuoti. Pagalba pravers ir tvarkant šalia namo gulinčias apdegusias luženas.

Micaitiškiams dėkingi Braziai neslepia jaudulio ir graudulio, pasakodami apie nuoširdžią žmonių pagalbą.

„Ačiū, ačiū visiems, bet kuo mes galime atsilyginti?..“ – nesulaiko ašarų Ieva Brazienė.

„Geri žmonės. Jei nebūtų padėję, kaip padarysi vienas, kai nėra sveikatos? Nieko“, – sako P. Brazys.

Autoriaus nuotr.

GERUMAS: Pranas ir Ieva Braziai dėkingi visiems, kurie jiems ištiesė pagalbos ranka.

SANTARVĖ: Pranas Brazys sako, kad Micaičiuose gyveną aštuoniolika metų ir visus tuos metus gerai sutarią su visais kaimynais.

NAMAS: Naujas stogas jau niekuo nebeprimena žiemą kilusį gaisrą.