Profesionalus karys nuteistas už dezertyravimą

Profesionalus karys nuteistas už dezertyravimą

Šiaulių miesto apylinkės teismas 20-metį karį E. N. nuteisė už dezertyravimą. Šiauliečiui paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams.

Neatvyko į tarnybą

Vaikinas įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokurorai šiam profesinės karo tarnybos kariui kaltinimus buvo pateikę už tai, kad nenorėdamas važiuoti į pratybas, be pateisinamos priežasties jis beveik tris savaites neatvyko į tarnybą.

Šiaulietis E. N. profesionaliu kariu tapo 2014 metų rudenį. Prieš tai dalyvavo maždaug tris mėnesius trukusiuose baziniuose kario rengimo kursuose, kuriuose jam labai patiko.

Tapęs profesinės karo tarnybos kariu, vaikinas buvo paskirtas tarnauti į šalia Panevėžio įsikūrusį Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalioną, į kulkosvaidininko padėjėjo pareigas.

Karys kartu su kitais šio bataliono atstovais birželį turėjo vykti į tarptautines pratybas Latvijoje, trunkančias 12 dienų. Tačiau, likus trims dienoms iki jų, šiaulietis neatvyko į tarnybą dalinyje, o vadams pranešė, kad serga. Karys jiems tvirtino turintis nedarbingumo pažymėjimą.

Išsigandęs pratybų

Į batalioną E. N. grįžo tik po 18 dienų, pratyboms jau pasibaigus. Nedarbingumo pažymos karys nepateikė – iš pradžių vadams aiškino ją palikęs namuose, o vėliau prisipažino jos iš viso neturįs.

Sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, E. N. buvo informuotas, kad tarnybos metu be dalinio vado žinios pasišalinti iš dalinio teritorijos ar kitos tarnybos vietos, taip pat neatvykti į tarnybą yra griežtai draudžiama. Už savavališką pasišalinimą, trukusį iki trijų parų, kariui gresia drausminė atsakomybė, o jei pasišalinimas trunka daugiau nei tris paras – numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnai.

Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme, E. N. savo kaltę visiškai pripažino. Vaikinas paaiškino labai nenorėjęs vykti į pratybas Latvijoje, nes buvo girdėjęs, kad ten prastos gyvenimo sąlygos. Todėl ir nusprendęs apsimesti sergąs. Jis tikėjosi gauti iš šeimos gydytojos nedarbingumo pažymą, bet medikė ją išduoti atsisakė.

„Šiaulių krašto“ inf.