
Naujausios
Prieš reorganizaciją P. Višinskio bibliotekoje kaista atmosfera
Socialiniame tinkle ir šalies žiniasklaidoje prabilta apie konfliktinę situaciją Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje. Kultūros įstaigos direktorius Bronius Maskuliūnas kaltinamas ilgamečių bibliotekos darbuotojų atleidinėjimu, jiems daromu spaudimu.
Vadovas kalbas apie pavaldinių spaudimą ir slogią nuotaiką bibliotekoje kategoriškai neigia, tai įvardydamas kaip fantaziją.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pasijuto spaudžiama
Viešai kalbėti ir papasakoti savo istoriją sutiko 41 metus Povilo Višinskio bibliotekai atidavusios bibliotekininkės Dalės Markauskienės sūnus Dalius Markauskas. Jis perdavė mamos, kuriai po konflikto dėl sukelto streso pakilusio kraujospūdžio ir širdies darbo sutrikimo teko kreiptis į medikus, žodžius.
Gegužės 18 dieną šią pensinio amžiaus bibliotekininkę į savo kabinetą pasikvietė bibliotekos direktorius B. Maskuliūnas.
Pokalbio, kuris vyko be liudytojų, metu direktorius esą pareikalavo moterį išeiti į pensiją šalių susitarimu, išmokant trijų mėnesių išeitinę kompensaciją. Ilgametė darbuotoja neatsisakė palikti darbo vietą tuo atveju, jei bus išmokėta jai priklausanti šešių mėnesių kompensacija.
Prasidėjęs pokalbis, šiaulietės žodžiais, baigėsi ultimatyviai. „Rašyk šiandien, nes paskui nieko negausi iš viso, pervesiu į tokias pareigas, kurių nesugebėsi dirbti – rašyti projektus ir t.t.“, – tokie direktoriaus, anot šiaulietės, pasakyti žodžiai įstrigo ir įskaudino.
Šio pokalbio pabaigoje D. Markauskienė paprašiusi vienos dienos pagalvoti, ir buvo nusiteikusi sutikti su pasiūlymu. Tačiau pasitarusi su šeimos nariais ir kolegomis nusprendė bandyti ginti savo teises, kreipėsi į Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinę sąjungą.
„Savo noru“
„Sutinku, kad pensininkai turi atlaisvinti darbo vietas jaunimui, bet kodėl tyčiotis iš žmogaus, kuris visą gyvenimą dirbo bibliotekoje? Medalio nereikia, tik atiduoti bent tai, kiek žmogus uždirbo“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ilgametės bibliotekininkės sūnus D. Markauskas.
„Svarbu, kad visuomenė žinotų, kad šis žmogus, naudodamas tokius metodus, be išankstinio įspėjimo jau sugebėjo priversti išeiti iš darbo kelias bibliotekos darbuotojas. Tokioje psichologiškai nesveikoje aplinkoje toliau normaliai dirbti neįmanoma, todėl mama ir nesiekia išsaugoti darbo vietos“, – teigia motinos interesus ginantis šiaulietis.
Kad P. Višinskio bibliotekos kolektyve sklando slogios nuotaikos ir įtampa, „Šiaulių kraštui“ paliudijo ne vienas kalbintas darbuotojas.
Žmonės, ypač vyresnio amžiaus, prabilo jaučiantys vadovo spaudimą atlaisvinti darbo vietas „savo noru“ iki prasidedant žadamai bibliotekos „revoliucijai“.
Direktorius: „Fantazija“
Tik metus P. Višinskio viešajai bibliotekai vadovaujantis Šiaulių universiteto profesorius, kalbininkas 53 metų Bronius Maskuliūnas, „Šiaulių kraštui“ pasiteiravus apie jam metamus kaltinimus dėl netinkamo elgesio, atsakė:
„Nieko jums negaliu pakomentuoti, nes, mano manymu, tai žmogaus fantazijos, taip sakykime... Jokių grasinimų, nieko, iš mano pusės nebuvo. Jeigu turite kokių klausimų, atsiųskite, aš raštu atsakysiu. Bet man naujiena tai, ką pasakojate.“
Direktorius paaiškino, kad atleidimo iš darbo reikalai tvarkomi tik raštu.
„Jei ir būtų siūloma atleisti, tai mes tada pagal Darbo kodeksą žmogui pasiūlytume susitarimą. Jis sutiktų arba nesutiktų ir panašiai. O kad šitaip... Šitokie kalbėjimai yra iš piršto laužti. Nežinau, kodėl žmogus taip šneka“, – tikino B. Maskuliūnas.
Jis sakė nei minėtai darbuotojai, nei neseniai pareigas esą „savo noru“ palikusiems pensinio amžiaus darbuotojams jokių žodinių siūlymų, juolab spaudimo, nedaręs. O jei ir būtų siūlęs išeitines kompensacijas, tai būtų daręs tik raštu kaip numato Darbo kodeksas.
Anot B. Maskuliūno, gal ir buvo minėta darbuotoja į kabinetą pakviesta – žmonių visokių ateina, tačiau apie atleidimą tikrai nekalbėta. Dabar atostogų metas, taigi gal kalbėta apie atostogas, gal dar apie kažką...
„Mes laikomės įstatymo. Viskas daroma, kaip priklauso“, – užtikrino vadovas.
Viskas pagal įstatymą
Apie žmonių minimą visuotinę įtampą ir stresą bibliotekoje direktorius pasakė taip: „Kalbų gali visokių būti. Galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų laukia reorganizacija. Bus pasikeitimų visokių, ir tik tada su žmonėmis kalbėsimės, su kiekvienu individualiai“.
Esą kalbos gali būti pasipylusios dėl minėtos ateinančios reorganizacijos – kažkas kalba tarpusavyje, kažkas nerimauja, kažkam stresas.
Direktorius paaiškino, kad, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, planuojama bibliotekos reorganizacija vyks: vienų skyrių neliks, kiti keisis.
„Šiuolaikiniai vartotojai nori išmaniųjų technologijų ir mes jiems turime pasiūlyti tokias paslaugas. Tai gal ir ne visi garbesnio amžiaus bibliotekininkai norės taikytis“, – sakė B. Maskuliūnas.
Jis pripažino, kad pastaruoju metu biblioteką paliko keletas pensinio, direktoriaus žodžiais, stipriai pensinio amžiaus bibliotekininkų.
Profsąjunga žada ginti
Aleksandras Posochovas, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjungos, pirmininkas, gavęs šiaulietės D. Markauskienės laišką, reagavo nedelsiant.
Pasak jo, moters ir visų kitų darbuotojų teisės, kurios yra galimai pažeidžiamos, bus ginamos teisinėmis priemonėmis, jeigu nepavyks susitarti gražiuoju.
Problemas galima išspręsti
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas–vyriausiasis darbo inspektorius Stasys Joneikis informavo, kad išeitinės kompensacijos dydis, darbo sutartį nutraukiant šalių susitarimu, nėra įstatymo numatytas – atsižvelgiant į įmonės finansines galimybes žmogui galėtų būti išmokama sutarta kompensacija arba neišmokama.
Siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, anot S. Joneikio, gali pasiūlyti tiek viena, tiek kita šalis. Jei siūlomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos abi puses tenkina, sudaromas raštiškas susitarimas dėl sutarties nutraukimo. Jei antroji šalis per septynias dienas nepraneša, kad sutinka nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas ir darbo santykiai tęsiasi.
Be darbuotojo sutikimo darbdavys negali pakeisti darbo sutarties sąlygų arba pervesti į žemesnes pareigas.
„Jei darbuotojas jaučia patiriantis darbdavio psichologinį spaudimą, patarčiau rinkti to įrodymus, pavyzdžiui, įsirašyti pokalbius ir t.t.. Toliau – kreiptis dėl intereso gynimo privačia tvarka“, – sakė vyriausiasis darbo inspektorius.
Be to, kažkuri šalis (arba abi) gali parašyti prašymą Valstybinei darbo inspekcijai ir paprašyti apsilankyti įmonėje ar įstaigoje konsultaciniam inspektavimui. Prašyme reikėtų išdėstyti, kokia problema atsiradusi įmonėje. Darbo inspektorius dalyvautų socialiniame dialoge ir įvertintų, ar įmonėje nėra prasilenkiama su teisės aktais.
„Svarbu tai, kad susirinkime, kuriame dalyvautų darbuotojai, darbdavys ir darbo inspektorius, visos šalys išdrįstų viešai išsakyti problemas: skaudulius ir nerimą. Jei to padaryta nebus, darbo inspektorius tiesiog neturės galimybės įvertinti problemą teisiškai“, – akcentavo S. Joneikis.
Pasak jo, tokia problemų sprendimų praktika – dažna.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius Bronius Maskuliūnas tikina nieko tokio, kas galėtų būti „ne pagal įstatymą“ nedarantis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Povilo Višinskio viešoji biblioteka laukia reorganizacijos.