Prieš reorganizaciją P. Višinskio bibliotekoje kaista atmosfera

Prieš reor­ga­ni­za­ci­ją P. Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je kais­ta at­mos­fe­ra

So­cia­li­nia­me tink­le ir ša­lies ži­niask­lai­do­je pra­bil­ta apie konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je. Kul­tū­ros įstai­gos di­rek­to­rius Bro­nius Mas­ku­liū­nas kal­ti­na­mas il­ga­me­čių bib­lio­te­kos dar­buo­to­jų at­lei­di­nė­ji­mu, jiems da­ro­mu spau­di­mu.

Va­do­vas kal­bas apie pa­val­di­nių spau­di­mą ir slo­gią nuo­tai­ką bib­lio­te­ko­je ka­te­go­riš­kai nei­gia, tai įvar­dy­da­mas kaip fan­ta­zi­ją.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Pa­si­ju­to spau­džia­ma

Vie­šai kal­bė­ti ir pa­pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­ją su­ti­ko 41 me­tus Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­kai ati­da­vu­sios bib­lio­te­ki­nin­kės Da­lės Mar­kaus­kie­nės sū­nus Da­lius Mar­kaus­kas. Jis per­da­vė ma­mos, ku­riai po konf­lik­to dėl su­kel­to stre­so pa­ki­lu­sio krau­jos­pū­džio ir šir­dies dar­bo su­tri­ki­mo te­ko kreip­tis į me­di­kus, žo­džius.

Ge­gu­žės 18 die­ną šią pen­si­nio am­žiaus bib­lio­te­ki­nin­kę į sa­vo ka­bi­ne­tą pa­si­kvie­tė bib­lio­te­kos di­rek­to­rius B. Mas­ku­liū­nas.

Po­kal­bio, ku­ris vy­ko be liu­dy­to­jų, me­tu di­rek­to­rius esą pa­rei­ka­la­vo mo­te­rį išei­ti į pen­si­ją ša­lių su­si­ta­ri­mu, iš­mo­kant tri­jų mė­ne­sių išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją. Il­ga­me­tė dar­buo­to­ja neat­si­sa­kė pa­lik­ti dar­bo vie­tą tuo at­ve­ju, jei bus iš­mo­kė­ta jai pri­klau­san­ti še­šių mė­ne­sių kom­pen­sa­ci­ja.

Pra­si­dė­jęs po­kal­bis, šiau­lie­tės žo­džiais, bai­gė­si ul­ti­ma­ty­viai. „Ra­šyk šian­dien, nes pa­skui nie­ko ne­gau­si iš vi­so, per­ve­siu į to­kias pa­rei­gas, ku­rių ne­su­ge­bė­si dirb­ti – ra­šy­ti pro­jek­tus ir t.t.“, – to­kie di­rek­to­riaus, anot šiau­lie­tės, pa­sa­ky­ti žo­džiai įstri­go ir įskau­di­no.

Šio po­kal­bio pa­bai­go­je D. Mar­kaus­kie­nė pa­pra­šiu­si vie­nos die­nos pa­gal­vo­ti, ir bu­vo nu­si­tei­ku­si su­tik­ti su pa­siū­ly­mu. Ta­čiau pa­si­ta­ru­si su šei­mos na­riais ir ko­le­go­mis nu­spren­dė ban­dy­ti gin­ti sa­vo tei­ses, krei­pė­si į Lie­tu­vos pa­slau­gų sfe­ros dar­buo­to­jų pro­fe­si­nę są­jun­gą.

„Sa­vo no­ru“

„Su­tin­ku, kad pen­si­nin­kai tu­ri at­lais­vin­ti dar­bo vie­tas jau­ni­mui, bet ko­dėl ty­čio­tis iš žmo­gaus, ku­ris vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo bib­lio­te­ko­je? Me­da­lio ne­rei­kia, tik ati­duo­ti bent tai, kiek žmo­gus už­dir­bo“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė il­ga­me­tės bib­lio­te­ki­nin­kės sū­nus D. Mar­kaus­kas.

„Svar­bu, kad vi­suo­me­nė ži­no­tų, kad šis žmo­gus, nau­do­da­mas to­kius me­to­dus, be išanks­ti­nio įspė­ji­mo jau su­ge­bė­jo pri­vers­ti išei­ti iš dar­bo ke­lias bib­lio­te­kos dar­buo­to­jas. To­kio­je psi­cho­lo­giš­kai ne­svei­ko­je ap­lin­ko­je to­liau nor­ma­liai dirb­ti neį­ma­no­ma, to­dėl ma­ma ir ne­sie­kia iš­sau­go­ti dar­bo vie­tos“, – tei­gia mo­ti­nos in­te­re­sus gi­nan­tis šiau­lie­tis.

Kad P. Vi­šins­kio bib­lio­te­kos ko­lek­ty­ve sklan­do slo­gios nuo­tai­kos ir įtam­pa, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­liu­di­jo ne vie­nas kal­bin­tas dar­buo­to­jas.

Žmo­nės, ypač vy­res­nio am­žiaus, pra­bi­lo jau­čian­tys va­do­vo spau­di­mą at­lais­vin­ti dar­bo vie­tas „sa­vo no­ru“ iki pra­si­de­dant ža­da­mai bib­lio­te­kos „re­vo­liu­ci­jai“.

Di­rek­to­rius: „Fan­ta­zi­ja“

Tik me­tus P. Vi­šins­kio vie­ša­jai bib­lio­te­kai va­do­vau­jan­tis Šiau­lių uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, kal­bi­nin­kas 53 me­tų Bro­nius Mas­ku­liū­nas, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­si­tei­ra­vus apie jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus dėl ne­tin­ka­mo el­ge­sio, at­sa­kė:

„Nie­ko jums ne­ga­liu pa­ko­men­tuo­ti, nes, ma­no ma­ny­mu, tai žmo­gaus fan­ta­zi­jos, taip sa­ky­ki­me... Jo­kių gra­si­ni­mų, nie­ko, iš ma­no pu­sės ne­bu­vo. Jei­gu tu­ri­te ko­kių klau­si­mų, at­siųs­ki­te, aš raš­tu at­sa­ky­siu. Bet man nau­jie­na tai, ką pa­sa­ko­ja­te.“

Di­rek­to­rius paaiš­ki­no, kad at­lei­di­mo iš dar­bo rei­ka­lai tvar­ko­mi tik raš­tu.

„Jei ir bū­tų siū­lo­ma at­leis­ti, tai mes ta­da pa­gal Dar­bo ko­dek­są žmo­gui pa­siū­ly­tu­me su­si­ta­ri­mą. Jis su­tik­tų ar­ba ne­su­tik­tų ir pa­na­šiai. O kad ši­taip... Ši­to­kie kal­bė­ji­mai yra iš pirš­to lauž­ti. Ne­ži­nau, ko­dėl žmo­gus taip šne­ka“, – ti­ki­no B. Mas­ku­liū­nas.

Jis sa­kė nei mi­nė­tai dar­buo­to­jai, nei ne­se­niai pa­rei­gas esą „sa­vo no­ru“ pa­li­ku­siems pen­si­nio am­žiaus dar­buo­to­jams jo­kių žo­di­nių siū­ly­mų, juo­lab spau­di­mo, ne­da­ręs. O jei ir bū­tų siū­lęs išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­jas, tai bū­tų da­ręs tik raš­tu kaip nu­ma­to Dar­bo ko­dek­sas.

Anot B. Mas­ku­liū­no, gal ir bu­vo mi­nė­ta dar­buo­to­ja į ka­bi­ne­tą pa­kvies­ta – žmo­nių vi­so­kių atei­na, ta­čiau apie at­lei­di­mą tik­rai ne­kal­bė­ta. Da­bar ato­sto­gų me­tas, tai­gi gal kal­bė­ta apie ato­sto­gas, gal dar apie kaž­ką...

„Mes lai­ko­mės įsta­ty­mo. Vis­kas da­ro­ma, kaip pri­klau­so“, – už­tik­ri­no va­do­vas.

Vis­kas pa­gal įsta­ty­mą

Apie žmo­nių mi­ni­mą vi­suo­ti­nę įtam­pą ir stre­są bib­lio­te­ko­je di­rek­to­rius pa­sa­kė taip: „Kal­bų ga­li vi­so­kių bū­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad mū­sų lau­kia reor­ga­ni­za­ci­ja. Bus pa­si­kei­ti­mų vi­so­kių, ir tik ta­da su žmo­nė­mis kal­bė­si­mės, su kiek­vie­nu in­di­vi­dua­liai“.

Esą kal­bos ga­li bū­ti pa­si­py­lu­sios dėl mi­nė­tos atei­nan­čios reor­ga­ni­za­ci­jos – kaž­kas kal­ba tar­pu­sa­vy­je, kaž­kas ne­ri­mau­ja, kaž­kam stre­sas.

Di­rek­to­rius paaiš­ki­no, kad, įsi­ga­lio­jus nau­ja­jam Dar­bo ko­dek­sui, pla­nuo­ja­ma bib­lio­te­kos reor­ga­ni­za­ci­ja vyks: vie­nų sky­rių ne­liks, ki­ti kei­sis.

„Šiuo­lai­ki­niai var­to­to­jai no­ri iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų ir mes jiems tu­ri­me pa­siū­ly­ti to­kias pa­slau­gas. Tai gal ir ne vi­si gar­bes­nio am­žiaus bib­lio­te­ki­nin­kai no­rės tai­ky­tis“, – sa­kė B. Mas­ku­liū­nas.

Jis pri­pa­ži­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu bib­lio­te­ką pa­li­ko ke­le­tas pen­si­nio, di­rek­to­riaus žo­džiais, stip­riai pen­si­nio am­žiaus bib­lio­te­ki­nin­kų.

Prof­są­jun­ga ža­da gin­ti

Alek­sand­ras Po­so­cho­vas, Lie­tu­vos pa­slau­gų sfe­ros dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­gos, pir­mi­nin­kas, ga­vęs šiau­lie­tės D. Mar­kaus­kie­nės laiš­ką, rea­ga­vo ne­del­siant.

Pa­sak jo, mo­ters ir vi­sų ki­tų dar­buo­to­jų tei­sės, ku­rios yra ga­li­mai pa­žei­džia­mos, bus gi­na­mos tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, jei­gu ne­pa­vyks su­si­tar­ti gra­žiuo­ju.

Prob­le­mas ga­li­ma iš­spręs­ti

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jo pavaduotojas–vyriausiasis dar­bo ins­pek­to­rius Sta­sys Jo­nei­kis in­for­ma­vo, kad išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos dy­dis, dar­bo su­tar­tį nu­trau­kiant ša­lių su­si­ta­ri­mu, nė­ra įsta­ty­mo nu­ma­ty­tas – at­si­žvel­giant į įmo­nės fi­nan­si­nes ga­li­my­bes žmo­gui ga­lė­tų bū­ti iš­mo­ka­ma su­tar­ta kom­pen­sa­ci­ja ar­ba neiš­mo­ka­ma.

Siū­ly­mą dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, anot S. Jo­nei­kio, ga­li pa­siū­ly­ti tiek vie­na, tiek ki­ta ša­lis. Jei siū­lo­mos dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo są­ly­gos abi pu­ses ten­ki­na, su­da­ro­mas raš­tiš­kas su­si­ta­ri­mas dėl su­tar­ties nu­trau­ki­mo. Jei ant­ro­ji ša­lis per sep­ty­nias die­nas ne­pra­ne­ša, kad su­tin­ka nu­trauk­ti su­tar­tį, lai­ko­ma, kad pa­siū­ly­mas nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ša­lių su­si­ta­ri­mu yra at­mes­tas ir dar­bo san­ty­kiai tę­sia­si.

Be dar­buo­to­jo su­ti­ki­mo darb­da­vys ne­ga­li pa­keis­ti dar­bo su­tar­ties są­ly­gų ar­ba per­ves­ti į že­mes­nes pa­rei­gas.

„Jei dar­buo­to­jas jau­čia pa­ti­rian­tis darb­da­vio psi­cho­lo­gi­nį spau­di­mą, pa­tar­čiau rink­ti to įro­dy­mus, pa­vyz­džiui, įsi­ra­šy­ti po­kal­bius ir t.t.. To­liau – kreip­tis dėl in­te­re­so gy­ni­mo pri­va­čia tvar­ka“, – sa­kė vy­riau­sia­sis dar­bo ins­pek­to­rius.

Be to, kaž­ku­ri ša­lis (ar­ba abi) ga­li pa­ra­šy­ti pra­šy­mą Vals­ty­bi­nei dar­bo ins­pek­ci­jai ir pa­pra­šy­ti ap­si­lan­ky­ti įmo­nė­je ar įstai­go­je kon­sul­ta­ci­niam ins­pek­ta­vi­mui. Pra­šy­me rei­kė­tų iš­dės­ty­ti, ko­kia pro­ble­ma at­si­ra­du­si įmo­nė­je. Dar­bo ins­pek­to­rius da­ly­vau­tų so­cia­li­nia­me dia­lo­ge ir įver­tin­tų, ar įmo­nė­je nė­ra pra­si­len­kia­ma su tei­sės ak­tais.

„Svar­bu tai, kad su­si­rin­ki­me, ku­ria­me da­ly­vau­tų dar­buo­to­jai, darb­da­vys ir dar­bo ins­pek­to­rius, vi­sos ša­lys iš­drįs­tų vie­šai iš­sa­ky­ti pro­ble­mas: skau­du­lius ir ne­ri­mą. Jei to pa­da­ry­ta ne­bus, dar­bo ins­pek­to­rius tie­siog ne­tu­rės ga­li­my­bės įver­tin­ti pro­ble­mą tei­siš­kai“, – ak­cen­ta­vo S. Jo­nei­kis.

Pa­sak jo, to­kia pro­ble­mų spren­di­mų pra­kti­ka – daž­na.

Vy­tau­to RUŠ­KIO nuo­tr.

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Bro­nius Mas­ku­liū­nas ti­ki­na nie­ko to­kio, kas ga­lė­tų bū­ti „ne pa­gal įsta­ty­mą“ ne­da­ran­tis.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka lau­kia reor­ga­ni­za­ci­jos.