Naujausios
Paklausta, kaip sekėsi dirbti su pabėgėliais, Jūratė patikino, kad į salą atvyksta įvairių asmenų – vieni geranoriški, o su kitais kiek sunkiau. Pasitaiko žmonių, kurie nesutinka būti fotografuojami, neleidžia imti jų pirštų antspaudų ar nesuteikia kitos informacijos. Visgi Samos sala – tik viena iš tarpinių stotelių pabėgėliams, planuojantiems pasiekti kitas Europos valstybes. Jūratė sako supratusi, kad dažniausias jų tikslas – Vokietija, o išgirdę apie Lietuvą, dauguma pripažindavo apie tokią šalį niekada negirdėję.
Pareigūnė džiaugiasi, kad turėjo galimybę patirti visai kitokio darbo specifiką: „Tai yra kitokia patirtis. Įprastai aš dirbu kelių policijoje, o ten, Graikijoje, man teko užduotis apklausti asmenis. Ši patirtis man nauja.“
Darbą misijoje kiek sunkino ne tik pasaulį kaustanti COVID-19 pandemija, bet Lietuvoje neįprasti gamtos reiškiniai – pasikartojantys žemės drebėjimai. Net septynių balų žemės drebėjimas salą supurtė dar prieš atvykstant lietuviams, o vėliau visą misijos laiką reiškinys nuolat kartojosi. Stipriausias misijos metu įvykęs žemės drebėjimas buvo 4,6 balų.
„Šį drebėjimą jautėme aiškiai. Viskas aplink drebėjo, veidrodžiai ant sienų barškėjo – buvo labai nejauku“ – dabar su šypsena įspūdžiais dalijasi Jūratė, tačiau patikina, kad tuo metu visai nebuvo linksma: „Lietuvoje tokie reiškiniai neįprasti, todėl naktį, būdamas viešbutyje, nežinai, kaip elgtis – bėgti iš pastato ar ramiai išlaukti“.
Dabar, jau sugrįžusi iš misijos, Jūratė džiaugiasi visus du mėnesius komandiruotėje lydėjusiais paslaugiais kolegomis ir gera darbo aplinka, suteikusia galimybę namo parsivežti geriausius įspūdžius. Tai sužadino jos norą ir ateityje bendradarbiauti su užsienio kolegomis.
