Naujausios
Pjauname šaką, ant kurios sėdime
Į vandens telkinius ir dirvožemį išleidžiamos srūtos, nerūšiuojamos atliekos, pakelėse išsvaidomi maišai su šiukšlėmis, o poilsiavietės verčiamos sąvartynais. Gamtai be skrupulų atiduodame viską, ko netoleruojame savo namuose.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Šiaulių rajono agentūros vedėjo Egidijaus KVASAUSKO žodžiais, kol požiūris bus toks, kad „po manęs nors ir tvanas“, reikalai eis vis prastyn.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nelegalūs nuotekų vežėjai
– Vis dar aktuali problema – nuotekų tvarkymas. Gal kiemus aktyviai jungiant į centralizuotus nuotekų tinklus kritinė situacija keičiasi?
– Situacija po truputį gerėja, tačiau problemų, kurios yra peilis po kaklu mūsų aplinkai, vis dar yra daug.
Situacija gerėja tose gyvenvietėse, kuriose veikia centralizuota nuotekų valymo sistema. Kai nuotekų atsikratoma centralizuotai, žmonėms nekyla genialių idėjų, kaip atsikratyti jų pigiai, kad ir vamzdžiais išleidžiant į vandens telkinius.
Pavyzdžiui, prieš porą metų iš Šiaulių rajono Sauginių gyvenvietės nuotekos dideliais kiekiais bėgdavo į Bubių tvenkinį. Dabar Sauginiuose veikia modernūs nuotekų valymo įrenginiai, nuotekos valomos, tvenkinys nebeteršiamas.
Vis dėlto teršalų į aplinką vis dar patenka nemažai. Susirūpinimą kelia tie individualių namų savininkai, kurie buitines nuotekas kaupia nesandariose talpose ar išleidžia į aplinką per netvarkingus individualius nuotekų valymo įrenginius.
– Kaip tvarkosi gyventojai, kurie turi nuotekų duobes ir patys rūpinasi nuotekų išvežimu?
– Kartą užtikome žmogų, kuris nuotekas iš traktoriuko cisternos išpylė vieno Šiaulių rajono miško pakraštyje. Skyrėme jam dviejų tūkstančių baudą. Gal susimąstė, ką padarė, o gal ir ne.
Nelegalūs vežėjai – patys didžiausi aplinkos teršėjai, nes iš gyventojų surinktas nuotekas jie gan dažnai išpila ne nuotekų valymo įmonėse, o ant laukų, prie vandens telkinių, pamiškėse.
Kone kiekvienoje gyvenvietėje yra žmogus, kuris turi traktoriuką arba asenizacinę mašiną ir dažniausiai savaitgaliais arba vakarais iš gyventojų privačių valdų ištraukia nuotekas bei išpila jas atokiose vietose.
Daugiausiai tokių pažeidimų užfiksuojama Bubių apylinkėse, nes ten netoliese yra kolektyviniai sodai be centralizuotų tinklų.
– Kaip aplinkosaugos reikalavimų laikomasi ūkiuose?
– Deja, apsileidusių ūkininkų Šiaulių rajone tikrai nemažai. Pagrindinė problema – netinkamas mėšlo tvarkymas, srūtos bėga iš mėšlidžių į aplinką. Yra ūkininkų, kuriems baudos skiriamos po kelis kartus, tačiau patikrini ir matai – viskas po senovei. Prieš kelias savaites Šiaulių rajono agentūros inspektoriai patikrino per dešimt ūkių – surašyti septini pažeidimo protokolai.
Išskirčiau audinių fermas – jų Šiaulių rajone per 20. Kailiukai brangūs ir audines auginti apsimoka, tačiau mėšlo tvarkymo reikalavimų laikomasi retai: aplinka teršiama mėšlu, nuotekomis, nes visiems rūpi tik kuo greičiau užauginti audinės, o aplinka saugoti pamiršta.
Ne baudos, o sąmoningumas išmokys
– Pakalbėkime apie šiukšles ir šiukšlinimą. Skaitytojai „Šiaulių kraštą“ ne kartą informavo apie šiukšlėmis užverstą Kurtuvėnų regioninį parką.
– Šiukšlinimo problema yra ne tik Kurtuvėnų regioniniame parke, bet ir visame Šiaulių regione, taip pat visoje Lietuvoje.
Nežinau, kaip žmones įtikinti, kad palikdami šiukšles pamiškėse, poilsiavietėse, paplūdimiuose, kenkiame patys sau.
Neseniai važiuoju į Kuršėnus ir iš tolo matau pakelėje stovintį automobilį – žmogus kažką traukia iš bagažinės ir meta į pakelę.
Privažiuoju ir negaliu savo akimis patikėti: metamos įvairios autotransporto atliekos – plastmasės. Pareikalavau viską susikrauti bei Šiaulių rajono agentūrai pristatyti pažymą, paliudijančią, kad atliekos buvo išvežtos į joms skirtą vietą. Atvežė ir baudą gavo. Ar taip sunku buvo atliekas sutvarkyti „be muštro“?
Bauda už šiukšlinimą – nuo 100 iki 10-ies tūkstančių litų. Tačiau kad ir kiek kalbėtume, rašytume, baustume, švaros supratimas ir sąmoningumas subręs tik kiekvienam individualiai suvokus, kaip spėriai patys kertame šaką, ant kurios sėdime.
– Apie kokį šiukšlių susirinkimą poilsiavietėse kalbėti, jei nesugebama iš butų išnešamų plastiko, stiklo ar popieriaus atliekų sumesti į kieme stovinčius specialius konteinerius.
– Ir čia pjauname šaką. Nerūšiuoja žmonės atliekų, į buitinių atliekų konteinerius meta viską. Reikėtų tik buitinių atliekų sąvartyne pažiūrėti: vien plastikas ir popierius.
Gyventojai neretai skeptiški, atseit kam rūšiuoti, jei rinkliava už šiukšlių išvežimą vis tiek nemažinama. Tiesa, nemažėja, bet vis tiek, manau, reikia saugoti gamtą.
Nerūšiavimas vėl grasina sąvartyno perpildymu. Aukštrakių sąvartynas dar nėra perpildytas – į jo pirmąją sekciją, kurios talpa 586 tūkstančiai tonų, dar tilps apie 50 tūkstančių tonų atliekų, o tai užteks 4–5 mėnesiams. Kas toliau?
UAB „Plungės lagūna“ jau pradėjo Aukštrakių sąvartyno antros sekcijos statybą. Per tris mėnesius įsipareigota darbus atlikti ir, manau, viskas bus padaryta laiku.
Bet kol žmonės ir toliau nerūšiuos atliekų, sąvartyno antra sekcija užsipildys taip pat spėriai, kaip užsipildo pirmoji.
Pasirūpinta viskuo: konteinerių pristatyta pakankamai, nemokamai dalijamos komposto dėžės, žmonėms prie gamtos saugojimo reikėtų prisidėti tik atliekų rūšiavimu.
Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad anksčiau šiukšlių konteinerį užpildydavome per savaitę. Pradėjus rūšiuoti atliekas, per savaitę užpildome tik pusę konteinerio.
– Žaliosios atliekos. Jas mesti į buitinių atliekų konteinerius griežtai draudžiama. Kaip tvarkomės su jomis?
– Biodegraduojančias atliekas – sodų, daržų atliekas – sąvartyne pagal jo eksploatavimo taisykles šalinti draudžiama. Žaliąsias atliekas individualiu namų, sodų savininkai turėtų kompostuoti, tam dalijamos nemokamai komposto dėžės, o pas ką jų susikaupė nemaži kiekiai reikia jas pristatyti prie Kairių buvusio sąvartyno į žaliųjų atliekų tvarkymo aikštelę
Kviečiu visus gyventojus mylėti gamtą, ją tausoti ir gyventi kuo švaresnėje aplinkoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
APLINKOSAUGA: Šiaulių rajono agentūros vedėjo Egidijaus Kvasausko žodžiais, nors gyventojams aplinkos apsauga – ne paskutinėje vietoje, pažeidimų vis dar begalės.