Pirma „sugedęs telefonas“, po to – gaisrininkai

Pirma „sugedęs telefonas“, po to – gaisrininkai

Pirma „sugedęs telefonas“, po to – gaisrininkai

Pakruojo rajono Padubysio kaimo žmonės džiaugėsi jų gyvenvietėje įsikūrusiais ugniagesiais. Tačiau pastarieji gaisro gesinti negali, kol negauna komandos iš centro, nors ir gaisras kyla šalia.

Taip nutiko prieš kelias dienas, kai, užsidegus to paties kaimo daugiabučio kaminui, gaisrininkai laukė, ką pasakys 112. Taip nelaimės šauksmas pradėjo kelionę maršrutu Padubysys – Klaipėda – Šiauliai – Pakruojis – Padubysys.

Janina VANSAUSKIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

Greitoji gaišo be reikalo

Apie pagalbos paieškas kilus gaisrui Padubysio gyvenvietės daugiabutyje trečiadienio pavakarę redakcijai papasakojo laikraščio skaitytoja Danutė Armonienė.

Moteris, kaip ir gaisro gesinti bėgę vyrai, buvo nustebusi, kad į pagalbą prašyti vietos ugniagesiai prisipažino negalį palikti posto be pranešimo į BPC.

Daugiabutis, prie kurio degė kaminas, yra gal už 40 metrų nuo ugniagesių komandos punkto.

„Tada mano jaunylis sūnus paskambino į 112, pasakė adresą. Iš centro paklausė, ar gaisre yra nukentėjusiųjų, vaikų, ar reikia „greitosios“. Nors jis ir aiškino, kad nei nukentėjusiųjų, nei vaikų nėra  jie kilus gaisrui išvežti), jam pasakė, kad „greitoji“ jau pakeliui į Padubysį“, – apie pagalbos paieškas pasakojo moteris.

Netrukus prie daugiabučio su degančiu kaminu prisistatė greitosios medicinos ekipažas.

Medikė, išvydusi, kad jos pagalbos nereikia ir kad žmonės laukia ne medikų, o gaisrinės, pyktelėjo, jog yra trukdoma be  reikalo, ir išvažiavo.

O tuo metu padubysiečiai keiksnojo BPC sistemą ir ją vadino „sugedusiu telefonu“.

Kaminą užgesino gyventojai

Už kelių minučių prie degančio daugiabučio kamino atvažiavo Padubysyje įsikūrusio ugniagesių komandos ekipažas.

Tačiau tuo metu gyventojai jau baiginėjo gesinti kamine įsiplieskusią ugnį. Vyrai liejo vandenį į vieno buto krosnį, iš kurios jis tekėjo į ugnies apimtą kaminą. Ne kiek trukus ugnis užslopo.

Vietos ugniagesiai dar beveik porą valandų budėjo, kad ugnis neįsipliekstų vėl. Iš gaisravietės pasišalino įsitikinę, kad pavojus nebekils.

Nuo liepsnos karščio nudegė ir išsilydė dalis metalinio kamino ties antruoju daugiabučio aukštu. Dėl to buvo pridūminti butai, kurių dūmtraukiai buvo išvesti į šį kaminą.

Manoma, kad gaisrą sukėlė kamine susikaupę suodžiai.

Sistemoje pasigenda logikos

Gaisrą pirmas pajuto Gintaras Armonas, buvęs namuose su šeima.

„Sunku patikėti, kad gaisrinė šalia, o negali važiuoti, kol nepaskambinsi kažkur į Klaipėdą, – stebėjosi vyras. – Jei degtų medinis namas, jis greičiausiai ir susmegtų, kol ateis pranešimas ugniagesiams važiuoti, nors gaisrinė tame pačiame kaime.“

Vyras pasakoja, kad vasaros pabaigoje gyvenvietėje atvira ugnimi užsiliepsnojo medinis sandėliukas. Tuomet padubysiečiai irgi nesulaukė gyvenvietėje įsikūrusių ugniagesių. Žmonės pasakoja, kad paskambinus į BPC, gaisrininkai atvyko iš Pakruojo, prisistatė ir Padubysio komanda.

„Jokios logikos tokioje pagalbos sistemoje. Kaimuose, kuriuose įsikūrusios komandos, turėtų būti leidžiama važiuoti gesinti aplinkinių gaisrų, o jei reikia pajėgų – jų kviestis, o ne atvirkščiai: pirma važiuoja centras, o paskui tik – už kelių dešimčių metrų nuo gaisro esanti komanda“, – svarstė G. Armonas.

Ugniagesius spaudžia taisyklės

Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Motiekaitis šią situaciją komentuoja kiek kitaip.

Jo žodžiais, gavę pranešimą apie gaisrą gyvenvietėje, Padubysio komandos ugniagesiai turėjo apie jį patys pranešti BPC. Tik tuomet iš centro visgi pirma būtų buvę susisiekta su žmogumi, kuris pranešė apie gaisrą.

Viršininko manymu, Padubysio ugniagesiai neskambino į BPC, kad negaištų laiko, kuris būtų tekęs jiems perduodant informaciją centrui ir ją tikrinant iš centro susisiekus su pranešėju apie gaisrą.

„Bendrajame pagalbos centre yra užpildoma speciali įvykio kortelė ir operatyviai nusprendžiama, kokios pagalbos įvykio vietoje reikia. Tuomet iš Klaipėdoje esančio BPC informacija su aliarmo signalu siunčiama į Šiaulių BPC, iš ten – į Pakruojį. Tų pranešimų savivaldybių priešgaisrinės komandos negauna, nes neturi specialios įrangos. Jiems žinia perduodama telefonu arba racija, jei jų pagalba yra reikalinga.

„Jei gaisras name, automatiškai yra siunčiami trys ugniagesių ekipažai ir greitoji. Tokios taisyklės“, – situaciją komentavo Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas D. Motiekaitis.

Autorės nuotr.

KAMINAS: Nuo suodžių užsidegusią ir dėl to išsilydžiusią dalį kamino kaimynai ne tik atstatė, bet ir išvalė suodžius.

NUOSTABA: Rozalimo seniūnijoje dirbanti Danutė Armonienė stebėjosi, kad įkūrus BPC šalia esančios gaisrinės pagalba netapo operatyvesnė.

PRANEŠIMAI: Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Darius Motiekaitis sako, kad savivaldybių ugniagesių nepasiekia tiesioginiai BPC pranešimai, nes komandos neturi tam reikalingos įrangos.

NURODYMAI: Padubysyje įsikūrusi savivaldybės ugniagesių komandos vyrai, vadovaujami viršininko Alfredo Martūzo, į gaisrus gali išvykti tik gavę nurodymą iš sukarintų ugniagesių tarnybų.