Perpus padalyta vaiko ašara

Perpus padalyta vaiko ašara

Perpus padalyta vaiko ašara

Moteris dviem vaikais vedina sugrįžo į Kelmės rajoną. Bėgo nuo smurtavusio vyro. Išsinuomojusi nedidelį butą tikėjosi ramiai gyventi. Deja, prieš keliolika dienų buvęs vyras išsivežė dukrelę ir sūnų. Jų negrąžino, nors teismas nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tėvas pasirūpino, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas — neva motina mušanti vaikus.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

„Aš nelauksiu, kol vaikus užmuš“

Po skyrybų teismas nustatė Eglės ir Juliaus (vardai šioje istorijoje pakeisti) vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tėvas mažylius galėjo lankyti arba pasiimti kas antrą savaitgalį. Tačiau šiandien Eglė rašo prašymus vaiko teisių apsaugos darbuotojams: „Neleiskite tėvui savivaldžiauti. Sugrąžinkite vaikus. Jie privalo lankyti darželį ir mokyklą. Julius prieš keliolika dienų savaitgaliui išsivežė Saulę ir Džiugą. Iki šiol jų negrąžina“.

Teismo sprendimą vyras ignoruoja jau ne pirmą kartą. Ir anksčiau yra išsivežęs ir negrąžinęs abiejų vaikų. Kuriam laikui buvo pasiėmęs tik vieną berniuką. Tik kai įsikišdavo vaiko teisių saugotojai arba antstoliai, vaikus vėl grąžindavo motinai. Julius gyvena kitame rajone su drauge, kuri taip pat turi du vaikus.

Šįkart tėvas — kategoriškas. Jis nebijo nei antstolių, nei Vaiko teisių apsaugos darbuotojų. Tikina, jog pasiėmęs vaikus savaitgaliui ir juos maudydamas, pastebėjo ant kūno mėlynių. Nuvežė ekspertams. Šie nustatė, jog vaikai sumušti.

Dėl sumušimo vyras kaltina buvusią žmoną. Eglė neigia mušusi vaikus.

Vaikams reikalingi abu tėvai

Aštuonerių metukų Saulė ir šešerių Džiugas myli abu tėvus. Jie norėtų gyventi visi kartu. Tačiau jeigu taip neišeina, norėtų gyventi su mama, bet matytis bei pabūti ir su tėčiu, nes jo labai pasiilgsta. Tokias išvadas padarė teismo psichologijos ekspertai, išsamiai ištyrę du mažamečius, kuriuos neigiamai paveikė tėvų skyrybos.

Santuoka nutraukta dėl Juliaus kaltės. Jis smurtaudavęs. Eglė nori apriboti buvusio vyro galimybes bendrauti su vaikais.

Su psicholgais bendravusi Saulė pasakojo, jog su mama gyvena vieno kambario bute. Mama ją kasdien nuvedanti į mokyklą, o po pamokų parsivedanti. Mergaitė labai gerai mokosi, stropiai lanko pamokas, gauna padėkos raštus iš mokyklos vadovybės. Mokytojai pastebi, jog labai stiprus jos emocinis ryšys su mama ir broliuku. Mergaitė mokykloje būdavusi linksma, mielai bendraudavusi su kitais vaikais.

Tuo tarpu rajono, kuriame gyvena Julius, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos tvirtina, jog vaikai nori gyventi su tėčiu, o pasimatyti ir pabūti su mama, nes jos taip pat pasiilgsta. Mat vaikai gerai praleidę atostogas — per Saulės gimtadienį tėvelis nusivežė į prekybos centrą, zoologijos sodą, vaišino kavinėje. Psichologas šį reiškinį pavadino vaiko emocijų papirkinėjimu. „Tai psichologinės manipuliacijos. Sąmoningas vaiko teisių nepaisymas,“ — rašoma išvadoje.

Kartą, kai tėvas buvo išsivežęs abu vaikus, Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos darbuotojų paprašytas grąžinti vaikus motinai, tikino, jog vaikai nenori gyventi pas motiną. Jis per prievartą nevešiąs. Tuo metu vaikai buvo pas Juliaus motiną, savo močiutę. Vaiko teisių darbuotojoms pavyko paskambinti į močiutės namus ir pasikalbėti su Saule. Ji sakė nenorinti grįžti pas mamą.

Kai tėvas ilgesniam laikui buvo išsivežęs vieną Džiugą ir jo negrąžino motinai, taip pat teisinosi, kad vaikas nenori grįžti pas motiną. Vėliau grąžintas vaikas aiškino, jog grįžti jis norėjęs, bet tėtis neleidęs.

„Jau antri metai tąsomi vaikai, — situaciją komentuoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Genė Jurgilienė. — Vaikai myli abu tėvus. Jie neturėtų jausti tėvų ginčų. O šie prie vaikų barasi. Vaikų akys pasikeitė. Jose — liūdesys. Vaikai prarado gyvenimo džiaugsmą. Skaudžiausia, jog taip atsitiko ne dėl rimtos tragedijos, o dėl tuščių tėvų ambicijų.“

Vaikus apraizgo melas

Vaiko teisių gynėjos sako, jog tėvų skyrybų bylose, kuriose jos privalo dalyvauti ir atstovauti vaiko interesams, labai daug melo.

Kadangi teismas priėmė sprendimą, jog vaikai gyvens pas motiną, tėvas nustojo juos remti. Buvęs atvejis, kai mažyliai neturėjo ko valgyti. Genė Jurgilienė sako pati sušelpusi motiną penkiasdešimčia litų. Tėvui tekę priminti Konstitucijos straipsnį, kuriame nurodoma, jog tėvai iki pilnametystės privalo išlaikyti savo vaikus ir auklėti juos dorais žmonėmis.

Paskui pasipylę telefono skambučiai. Vyras kažkokiais būdais gaudavęs informacijos apie tai, ką veikia buvusi žmona. Vaiko teisių gynėjos tikrindavusios visus signalus. Daugelis nepasitvirtindavo. Dėl melagingos informacijos yra tekę nuvažiuoti net į Tytuvėnus. Šiose situacijose į melo pinkles patenka ir vaikai. Jie jau nebesusigaudo, kuris tėvų teisus, kuris ne.

citata: Vaikų akys pasikeitė. Jose — liūdesys. Skaudžiausia, jog taip atsitiko ne dėl rimtos tragedijos, o dėl tuščių tėvų ambicijų.„

LIŪDESYS: Po skyrybų netekus vieno iš tėvų, vaikus apninka liūdesys. Jie netenka gyvenimo džiaugsmo, praranda ramią ir laimingą vaikystę.

VERKSMAS: Vaikų dalybos — viena skaudžiausių besiskiriančių šeimų tragedijų. Neapykantos ir ambicijų užvaldyti tėvai nesuvokia, jog savo klaidas užkrauna ant mažyčių vaikų pečių ir dalijasi ne ką kitą, o vaiko ašaras.

IŠGĄSTIS: Ar tėvai pagalvoja, kiek išgąsčio yrant šeimai atsiranda vaiko širdyje ir akyse? Ar domisi, ką jų mažylis jaučia? 

 

Autorės nuotr.