Naujausios
Pernykštės žolės degintojai bus baudžiami
Švenčių dienomis Šiaulių apskrities ugniagesiai gesino daugiau negu dvi dešimtis žolės gaisrų. Iki balandžio 10 dienos žolė Šiaulių apskrities rajonuose jau degė daugiau nei 120 kartų. Ugniagesiai skambina pavojaus varpais: pievų gaisrai kelia grėsmę ne tik gyventojų turtui, gamtai, bet ir gyvybei.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Apskrities ugniagesiai kartu su savivaldybių civilinės saugos specialistais ir aplinkosaugininkais nuo šių metų balandžio 7-osios iki spalio mėnesio suplanavę reidus, kuriais tikimasi užkardyti pievų ir degių durpingų teritorijų gaisrus. Pažeidėjai bus baudžiami.
Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė. Už žolės deginimą gresia bauda nuo 200 iki 1000 litų bauda. Degintojams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą tūkstantinę žalą.
Šiais metais dėl ankstyvo pavasario pirmasis gaisras atviroje teritorijoje kilo kovo 3 dieną – Pakruojo rajone išdegė apie dešimtį arų pernykštės žolės. Vien kovo mėnesį Šiaulių apskrityje gesintas 81 pernykštės pievos gaisras ir jau išdegė 5932 arai. Didžiausi plotai – per keturis tūkstančius arų – kovo mėnesį išdegė Radviliškio rajone.
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinio priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialistas Gintaras Zonis žemės savininkus ir jos naudotojus prašo nedeginti sausos žolės, saugiai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose, nes deganti žolė greitai apima didesnius plotus, gali persimesti į krūmokšnius, medžius ar ugnies kelyje esančius pastatus.
„Ugniagesiai atkreipia tėvelių ir pedagogų dėmesį į išdykaujančius su ugnimi vaikus – jiems reikėtų paaiškinti apie skaudžias tokių žaidimų pasekmes, sudrausminti pastebėjus juos deginant žolę“, – sakė specialistas.
Anot G. Zonio, atsiranda ūkininkų, kurie klaidingai mano, kad lauką lengviau nudeginti, negu laiku nušienauti arba suarti. Kai kurie miestiečiai užkuria laužus degindami šakas, šiaudus ir kitas gamtines atliekas, ir taip nuodija kaimynus.
Pastebėjus degančią žolę, gyventojai raginami pasistengti užgesinti ugnį, nelaukti, kol ji išplis į didesnius plotus.
„Liepsnojančią žolę nedideliame plote nesunku užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant kojomis, tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu“, – instruktavo G. Zonis.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojame apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jei su ugnimi nepavyksta lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
Pernai ugniagesiai Šiaulių mieste ir rajone degančią žolę gesino net 204 kartus. Šiaulių apskrities rajonuose pernykštė žolė gesinta 341 kartą.
Šalies ugniagesiai gesinti degančios žolės plotų vyko 4500 kartų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė daugiau nei 45 procentus visų gaisrų.
PASEKMĖS: Žolės gaisrų pasekmės skaudžios, neretai nukenčia ne tik žmonės, jų turtas, bet ir gamta. Būna, kad iš pievų gaisrai persimeta į miškus, durpynus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.