Naujausios
R. M. Račkauską ir G. Maskoliūnienę Apeliacinis teismas buvo išteisinęs, nes, anot teismo, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors byloje pasitvirtino R. M. Račkauskui ir G. Maskoliūnienei inkriminuotos faktinės aplinkybės, kad jie, būdami valstybės tarnautojai, organizuodami ir vykdydami viešuosius pirkimus, padarė nustatytų teisės aktų pažeidimus ir dėl jų veiksmų turtinės žalos patyrė Panevėžio miesto savivaldybė, tačiau turtinė žala (5 472 eurai) nesiekia įstatyme nustatytos didelės žalos vertės dydžio (250 MGL), taip pat nenustatyta, kad buvo padaryta didelė neturtinė žala.
Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai nėra tinkami ir pakankami motyvuotai išvadai dėl didelės žalos požymio buvimo (nebuvimo) R. M. Račkausko ir G. Maskoliūnienės veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadų nepagrindė išsamia ir nešališka įrodymų analize, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus didelės neturtinės žalos nustatymo kriterijus, į einamų pareigų svarbą, ignoravo nustatytą turtinę žalą didelės neturtinės žalos vertinimo kontekste.
Konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekse nustatytus reikalavimus, šiuos pažeidimus teisėjų kolegija pripažino esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.
Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.