Naujausios
Nusiskundimų dėl teisėjų etikos ir drausmės daugėja
Penktadienį Šiauliuose lankėsi ir su Šiaulių apygardos teismų teisėjais susitiko Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Susitikime su apygardos teismų teisėjais kalbėta apie teisėjo etiką ir drausmę nagrinėjant bylas, aptartos konkrečios darbo organizavimo klaidos, diskutuota, kaip jų išvengti.
Po pietų naujausia teismų praktika dalytasi su teisėjų padėjėjais.
„Teismai valosi iš vidaus“
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vadovas Algis NORKŪNAS atsakė į žurnalistų klausimus.
– Kokia Šiaulių apygardos teismų teisėjų darbo kokybė, palyginus ją su kitų šalies teismų teisėjų darbu?
– Šiaulių teisėjai niekuo neišsiskiria iš kitų šalies regionų. Skundų, pareiškimų ir teikimų dėl teisėjų darbo iš Šiaulių sulaukiama panašiai kaip ir iš kitur. Štai trečiadienį po ilgesnės pertraukos kaip tik ketinama nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjo drausmės bylą, kuri iškelta, kai patikrinimo metu paaiškėjo, kad teisėjas savo darbe padarė daug grubių pažeidimų.
Tačiau reikia atsiminti, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarsto klausimus, susijusius tik su teisėjų etikos ir drausmės pažeidimais. Juk dar yra ir pažeidimų, kuriais domisi kitų teisėtvarkos institucijų pareigūnai, kurie taip pat gali nagrinėti teisėjų padarytus pažeidimus, netgi nusikaltimus.
Mano žiniomis, kaip tik turite teisėją, kuris šiuo metu figūruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tai bent kol kas ne Teisėjų etikos ir drausmės komisijos reikalas.
– Kiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijai adresuotų skundų būna pagrįsti?
– Pernai iš maždaug 470-ies gautų nusiskundimų buvo sugrąžinta apie tris ketvirtadalius. Žmonės dažnai nori, kad būtų peržiūrėti teismų sprendimai, kurie, jų įsitikinimu, yra nepagrįsti. Tačiau tokiais klausimais apeliacine tvarka reikėtų kreiptis ne į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, o apeliacine tvarka į teismą. Siųsdami skundus Etikos ir drausmės komisijai žmonės praranda jėgas, laiką ir vis tiek gauna atsakymą, kad skundas – ne šios komisijos kompetencijoje.
– Nusiskundimų teisėjų darbu skaičius mažėja ar auga?
– Praėję metai ir pirmas šių metų ketvirtis rodo, kad teisėjų darbu nepatenkintų žmonių skaičius nemažėja.
Skundų pasitaiko visokių – pradedant nepasitenkinimais, kaip teisėjai dirba procese, kaip nagrinėja konkrečią bylą, taip pat ir dėl bylų tvarkymo bei dėl jų vilkinimo.
Tačiau skundų skaičių augina ne tik pavieniai žmonės. Tai galima sieti ir su tuo, kad teismuose smarkiai išaugęs kompleksinių patikrinimų skaičius. Daugiau teikimų dėl teisėjų darbo pateikia teismų pirmininkai, turintys iniciatyvos teisę. Remdamiesi patikrinimų rezultatais jie Teisėjų etikos ir drausmės komisijai rašo daugiau teikimų konkrečius teisėjus patraukti atsakomybėn.
Smagu, kad teismų administracijos nelaukia procesų dalyvių reakcijos, o stengiasi valytis iš vidaus – juk asmenų skundai parodo teisėjo darbo trūkumus tik konkrečioje byloje, tuo tarpu kompleksiniai patikrinimai – konkretaus teisėjo viso darbo kokybę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas pataria gyventojams, nepatenkintiems konkrečios bylos baigtimi, pirmiausia įsitikinti, kokiai institucijai turėtų būti pateiktas skundas.