Naujausios
Bylos duomenimis, I. Paulikaitė 2021 metų rugpjūčio 26 dieną iš kuršėniškio Petro K. už 3 290 eurų nupirko naudotą automobilį „Hyundai Santa Fe“, tarp pardavėjo ir pirkėjos buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Netrukus nupirktas automobilis buvo nuvežtas į servisą ir suremontuotas.
Tačiau pavažinėjus automobiliu apie mėnesį ir nuvažiavus apie 3 000 kilometrų, jis nebeužsivedė ir šiuo metu stovi autoservise. Buvo nustatyta, kad sugedo mašinos variklis, dėl to jam reikia kapitalinio remonto arba keitimo kitu. Parduotas automobilis, ieškovės teigimu, turėjo paslėptų trūkumų. Pirkėja kreipėsi į teismą, ieškinyje nurodė, kad pardavėjas Petras K. turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą, nes nustatyti automobilio defektai laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė prašė nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3 290 eurų, o atsakovui – automobilį ir priteisti iš jo ieškovės patirtas išlaidas – už automobilio registraciją, už suteiktas konsultacijas ir pretenzijas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Petras K. teismo prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad pirkėjams buvo atskleisti parduodamo automobilio „Hyundai Santa Fe“ trūkumai ir defektai, kad nėra traukos, variklis trūkčioja, degė variklio gedimą signalizuojanti lemputė, įlenktas kėbulas, variklis apsipylęs tepalu, važiuojant dūmijo, tačiau vis tiek automobilis pirkėjai tiko. Pažymėjo, kad automobilį pardavė už gerokai mažesnę kainą, nei rinkoje kainuoja tokio modelio ir tų pačių metų gamybos automobiliai.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, išnagrinėję civilinę bylą, 2022 metų gruodžio 30 dieną I. Paulikaitės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui kompensuoti advokato išlaidas – 1 700 eurų. Taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 20 eurų išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Savo sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkti automobilio ieškovė atvyko su dviem asmenimis, kurių vienas yra dirbęs automobilių servise, t. y. neginčijamai turintis mechanikos žinių ir didesnį supratimą apie automobilį, jo techninę būklę nei statistinis pirkėjas, neturintis tokio darbo patirties. Prieš pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai ne tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau jį ir išbandė, atlikdami bandomuosius važiavimus. Teismas nurodė, kad pirkėjai, matydami automobilio trūkumus ir įvertinę tai, kad jis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį tik patyrus nemažų investicijų, nusprendė sudaryti jo pirkimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinę jo autoservise.
Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu I. Paulikaitė nesutiko ir jį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Apeliantė prašė pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti. Moteris nurodė, kad pirkimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti, jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat konkrečius jos trūkumus nurodyta nebuvo.
Apeliacinį skundą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija I. Paulikaitės skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad jie matė aiškius automobilio defektus. Nepaisant to, automobilį nuspręsta pirkti.