Naujausios
Neteisėtai sugautos žuvys plonina pažeidėjų pinigines
Kelmės rajone, Gludo ežere, neteisėtai žvejojęs vyras užsidirbo ne tik baudą, bet ir neteks savo valties bei turės atlyginti beveik 10 tūkstančių litų žuvų ištekliams padarytą žalą. Aplinkosaugininkai sako, kad dešimteriopai išaugusios baudos už neteisėtai sužvejotą laimikį tramdo tikrai ne visus.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Pažeidėjas užsibarikadavo sodyboje
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusią savaitę buvo informuoti, kad Kelmės rajone esančiame Gludo ežere yra pastatyti žvejybiniai statomieji tinklai.
Kartu su Kelmės rajono agentūros pareigūnu bei neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais atvykus prie ežero informacija pasitvirtino.
Artėjant vakarui, aplinkosaugininkai nuo šalia ežero pakrantės esančios dvarvietės sodybos pamatė ateinantį vyrą, kuris sėdo į medinę valtį ir ėmė traukti ir tikrinti pastatytus žvejybinius tinklus.
Pareigūnams palaukus krante ir bandant sulaikyti pažeidėją šis nepakluso teisėtiems reikalavimams, metė įkalčius šalia tvoros, šoko per tvorą ir užsidarė sodyboje.
Siekiant patekti į privačią sodybos teritoriją iškviesti Kelmės rajono policijos pareigūnai, tačiau pažeidėjas nesirodė ir jiems.
Nustatyta, kad Telšių rajono Pavandenės kaimo gyventojas draudžiamais įrankiais buvo sugavęs keturiasdešimt lynų, vieną lydeką, tris karosus, dvi raudes, bei vieną ešerį.
Vyrui bus skirta administracinė bauda nuo 400 iki tūkstančio litų, taip pat bus konfiskuota medinė valtis, bei teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą 9277 litų žalą.
Baudos griežtyn, o pažeidėjų daugyn
ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Šiukšterio žodžiais, nepaisant dešimtį kartų sugriežtintų baudų už žuvų ištekliams padarytą žalą, neteisėtos žvejybos atvejų kol kas ne mažėja, o daugėja.
„Pastebėjome, kad išaugo žvejojančiųjų be leidimų skaičius“, – sakė R. Šiukšteris.
Tačiau, pasak aplinkosaugininko, šiek tiek sumažėjo žvejybos tinklais atvejų. Gali būti, kad tam įtakos turėjo nuo gegužės 1-osios sugriežtintos tinklų prekybos taisyklės.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko žodžiais, žvejai, sugalvoję pažvejoti be leidimo turėtų žinoti, kad pričiupti jie turės sumokėti ne tik už neteisėtą žvejybą, bet ir kompensuoti žuvų ištekliams padarytą žalą.
Žala – tūkstantinė
O įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą padidinti nuo kelių iki dešimties kartų. Daugiausiai – dešimt kartų – padidėjo įkainiai už vertingas žuvis – šlakius ir lašišas. Vadinasi, teks pakloti nebe 200 litų, o 2000 litų.
Baziniai įkainiai už neteisėtai sugautus šlakius ir lašišas padidėjo iš viso 100 kartų, nes 2009 metų įkainiai už žuvų ištekliams padarytą žalą jau buvo padidinti dešimt kartų, o dabar – dar dešimt kartų.
Žalos įkainiai už neteisėtai sugautą aštriašnipį eršketą, šamą, ungurį ar skersnukį padidinti penkis kartus – po tūkstantį litų už kiekvieną laimikį.
500 litų įkainotas ir kiekvienas neteisėtai sugautas kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė. Įkainis už tokią žuvį padidintas penkiais kartais.
Tiek pat kartų išaugo įkainis už neteisėtai sugautą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, otą, plačiakaktį, šapalą, žiobrį – po 200 litų už kiekvieną žuvį.
Įkainiai už mažiau vertingas žuvis taip pat kelis kartus padidinti.
ŠRAAD nuotr.
ŽUVYS: Kelmės rajono Gludo ežere tinklais žvejojusio vyro valtyje aplinkosaugininkai suskaičiavo keturiasdešimt lynų, vieną lydeką, tris karosus, dvi raudes bei vieną ešerį.