Naujausios
Teismas G. Kriptavičiui dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.
Iš G. Kriptavičiaus valstybės naudai priteisti 4 075 eurai žalai atlyginti.
Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turto pateikimo G. Kriptavičius išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2017–2019 metais automobilių prekyba užsiimančios bendrovės vadovas G. Kriptavičius galėjo naudotis schema, suteikiančia galimybę pasisavinti pinigų už parduotus automobilius.
Parduodamos mašinos būdavo laikomos Šiaulių mieste, tam skirtose įvairiose aikštelėse.
Automobilius pirkėjai susirasdavo pagal skelbimus parduodamų mašinų portaluose. Liudytojai teigė, jog už išsirinktą mašiną pardavėjui sumokėdavę grynaisiais visą sutartą pinigų sumą. Pardavėjas galėjo suklastoti PVM sąskaitas faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, kasos pajamų orderius ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuose buvo nurodoma mažesnė suma, nei realiai automobiliai parduoti.
Nuo 2017 metų kovo iki 2019-ųjų vasario buvo parduoti 22 automobiliai už daugiau kaip 70 tūkstančių eurų.
Pirkėjai teisme sakė, jog dokumentuose įrašytos kitos pinigų sumos tiesiog nepastebėję arba to nesureikšminę. Nustatyta, kad per maždaug dvejus metus į buhalterinę apskaitą nubuvo įtraukti daugiau kaip 26 tūkstančiai eurų.
G. Kriptavičius taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, pildydamas PVM, pelno mokesčio deklaracijas, įrašydavo neteisingus duomenis apie įmonės pelną, įmonės pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir suklastotas deklaracijas pateikdavo Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip įmonės vadovas siekė išvengti daugiau kaip puspenkto tūkstančio eurų mokesčių.
Šiaulietis kaltinamas ir dėl kitu būdu pasisavintų pinigų. Iš jo įmonės atleistas vienas darbuotojas toliau naudojosi įmonei priklausančiu mobiliuoju telefonu, tačiau už paslaugas apmokėdavo pati įmonė. Atleistas vyras pinigus už ryšio paslaugas savo noru atiduodavo įmonės vadovui, kuris šių pinigų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme G. Kriptavičius kaltės nepripažino.