Naujausios
Nelegalus darbas gali tapti rykšte
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Šiaulių skyriaus inspektoriai Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje praėjusią savaitę išaiškino 26, manoma, nelegaliai dirbusius asmenis. Darbo inspektoriai sako, kad vasarą nelegalaus darbo mastai žymiai išauga – vien birželio mėnesį apskrityje nustatyti devyni tokie atvejai.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Gresia tūkstantinė bauda
Iš 26 Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje nustatytų nelegalių darbininkų trylika nepilnamečiai – keturiolikos-septyniolikos metų. Tyrimo, kurį pagal gautą informaciją atliko VDI Šiaulių skyriaus pareigūnai, metu nustatyta, kad neoficialūs darbininkai dirbo sezoninius trumpalaikius lauko darbus.
Ši, pastaraisiais metais bene stambiausia, nelegalaus darbo byla perduota teismui. Darbdaviui gresia administracinė nuobauda – nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų už kiekvieną oficialiai neįdarbintą žmogų.
VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas Stasys Joneikis daro prielaidą, kad darbdavys galėjo neteisingai darbą traktuoti kaip talką, už paslaugas žmonėms mokėdamas atlyginimus.
Pasak S. Joneikio, tyrimo metu nustatyti aiškūs darbo sutarties požymiai: dirbta pagal nustatytą tvarką, reglamentuota, kada darbas prasideda, kada baigiasi, kada pietų pertrauka, mokėtas atlyginimas.
„Paprastai sakant, tik nebuvo įforminti darbo santykiai“, – sakė VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Už talką nėra mokama
VDI konstatuoja: nelegalaus darbo faktų šalyje užfiksuojama visus metus. Ypač jų išauga vasarą, kai padaugėja statybų, žemės ūkio darbų. Daugiausia nelegalaus darbo atvejų užfiksuojama žemės ūkyje, statybose, transporte, apdirbimo pramonėje.
Vien birželio mėnesį VDI Šiaulių skyriaus mobili inspektorių grupė atliko 51 nelegalaus darbo tikrinimą, surašė devynis nelegalaus darbo protokolus, kuriuose įvardijami 35 galimai nelegaliai dirbę asmenys.
Vienais atvejais darbdaviai piktybiškai neįformino darbo santykių, o kitais klydo neteisingai traktuodami talką.
Talką, S. Joneikio aiškinimu, gali organizuoti fiziniai asmenys, gali ir ūkininkai. Bet talka – neatlygintinas darbas, už kurį galima duoti pavalgyti ir suteikti nakvynę, bet ne mokėti darbo užmokestį grynaisiais arba atsilyginti paslaugomis. Jei kažkokia forma atsilyginama, vadinasi, įforminti darbo santykius yra būtina.
„Štai ūkininkas turi traktorių ir su kaimynu sutaria, kad už kažkokį darbą suars laukus bei nukuls javus, – vaizdžiai aiškina VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojas. – Tai jau yra apčiuopiamas atlyginimo dydis, nes traktoriui reikalingas kuras, patiriamos išlaidos. Nors tai negryni pinigai, bet tai – atsiskaitymo forma.“
Sukasi, kaip išmano
Darbo inspektoriams pasitaikė, kai darbo santykių neįforminę darbdaviai-daržovių augintojai, pakvipus administracinėmis baudomis, tikino leidę žmonėms daržovių prisirinkti ar uogų prisiskinti sau.
Originaliais aiškinimais garsėja ir nelegaliai dirbę asmenys, esą stovėję prie parduotuvės, neturėję, ką veikti, kažkas pasiūlė statyti namą ar nuimti daržoves, todėl jie ir sutikę padirbėti už dyką.
„Kas tokiais aiškinimais gali patikėti?, – šypsosi darbo inspektorius. – Kuris sutiks padirbėti šiaip sau, geriau laiką praleis dykinėdamas.“
Anot S. Joneikio, kol darbe niekas nenutinka, paprastai nei darbdavys, nei darbuotojas vienas kitam jokių pretenzijų neturi, nes pirmasis, neįformindamas darbo sutarties, neretai sėkmingai slepia mokesčius, o antrasis, dirbdamas nelegaliai, tikisi gauti įvairias socialines išmokas.
Situacija pasikeičia atsitikus nelaimei. Šį pavasarį Kelmės rajone sunkiai susižalojo nuo akmenų rinktuvo nukritęs darbininkas.
S. Joneikis prisiminė, kad iš pradžių šis susižalojusysis reikalavo darbo inspektorių nesikišti, aiškino nedirbęs, tik ėjęs pro šalį. Tik priminus, kad jis gali likti nedarbingas ir neturės, kur išsiieškoti žalos atlyginimą, ėmė kalbėti.
Akmenės ir Radviliškio rajonų savivaldybės, anot Darbo inspekcijos specialisto, dirba pagal „piloto“ programą ir pačios sprendžia socialinių pašalpų skyrimo klausimus. Jei patvirtinta, kad žmogus nelegaliai dirbo, jam panaikinamos pašalpos. Tačiau tai neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės.
Darbo inspektoriai neretai fiksuoja ir kitokią nelegalaus darbo formą – fiktyvaus darbo laiko apskaitą. Pavyzdžiui, įmonėje dirba 50 darbuotojų, tačiau 40 iš jų dirba nepilną darbo dieną. Pažeidimų užfiksuojama miško ruošos įmonėje – vieni darbininkai miške dirba po aštuonias valandas, o kiti kažkodėl – po keturias.
Pravartu žinoti
Baigiantis sezoniniams darbams į VDI Šiaulių skyrių kartais kreipiasi nepilnamečiai su tėvais ir teigia, kad jie dirbo neoficialiai ir jiems nebuvo sumokėta.
Tokiais atvejais kuo nors padėti, anot S. Joneikio, nėra paprasta, nes, kol darbas dar dirbamas, nesunku užfiksuoti nelegalaus darbo faktą bei taikyti priemones. O jei darbas jau baigtas ir nėra dokumentinių įrodymų bei parašų, darbo faktą įrodyti sudėtinga.
Tėvai, pasak S. Joneikio, sutikę, kad jų vaikai dirbtų, būtinai turėtų įsitikinti, ar darbo santykiai yra teisėti ir, atsitikus nelaimei, bus socialinės garantijos.
Tėvams patariama pasidomėti, ką jaunas žmogus (14-os – 17-os metų) gali dirbti. Tai galėtų būti maitinimas, aptarnavimas, lauko prekyba, reklaminės akcijos, nesudėtingi žemės ūkio darbai.
Nepilnamečiams privalomas profilaktinis sveikatos patikrinimas.
Visi išvardyti reikalavimai, anot S. Joneikio, padeda išvengti nelegalaus darbo.
Vis dėlto pasitaiko, kai darbo sutartis pasirašoma, įdarbintajam įduodamas vienas egzempliorius ir darbo pažymėjimas su nuotrauka, bet nepranešama „Sodrai“. Faktas, kai yra nepranešama „Sodrai“, yra tas pats nelegalus darbas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NELEGALUMAS: Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo Stasio Joneikio žodžiais, kol neatsitinka nelaimė, nelegalus darbas dažnai tenkina ir darbdavį ir samdinį.